Dėl krūties vėžio miršta jaunos moterys
Pasak Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos sektoriaus vadovo Domo Vaitiekaus, dalyvavusio minėtoje konferencijoje, Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie pusantro tūkstančio moterų, tačiau per pastaruosius 25 metus penkerių metų išgyvenamumas su metastazavusiu krūties vėžiu, deja, pagerėjo mažiau nei 5 proc., rašoma pranešime spaudai.
„Nepagydoma liga atneša nepakeliamus iššūkius šioms moterims – vos tik pradėjusioms kilti karjeros laiptais, studentėms, mamoms... Vilčių mes niekada neprarandame, juolab kad šių metų moksliniai kongresai pateikė duomenų, kad sėkmingas gydymas gali tapti realybe. Mokslas sparčiais žingsniais žengia į priekį. Todėl ir šių metų ASCO konferecijos šūkis – tinkamas gydymas tinkamam pacientui tinkamu laiku“, - teigė onkologas chemoterapeutas.
Kolegai pritaria ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas, teigiantis, kad genetiniai ir molekuliniai tyrimai šiandien gali suteikti labai daug informacijos, kaip konkrečiu atveju gydyti naviką. O kuo daugiau žinoma apie vėžį, tuo daugiau galimybių sukurti efektyvius vaistus jo gydymui.
„Skiriant gydymą šiandien daugiau dėmesio kreipiama ne tik į vėžio stadiją, bet ir į naviko pobūdį. Pavyzdžiui, jeigu nustatomas pirmos ar antros stadijos vėžys, dar nereiškia, kad jis nebus agresyvus ir po gydymo vėl neprogresuos. Tačiau plačios tyrimų galimybės jau leidžia žinoti, ką ir kodėl mes turime daryti, kokį gydymą paskirti, netgi galime nustatyti jautrumą tam tikrai vaistų grupei“, - teigė onkologas chemoterapeutas.
Išgyvenamumą pavyko pagerinti 30 proc.
ASCO konferencijos metu buvo pristatytas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 700 priešmenopauzinio ir pereinamojo menopauzinio laikotarpio moterų (20–59 metų), sergančių lokaliai pažengusio HR+/HER2- krūties vėžiu. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį išgyvenamumui turi dviejų vaistų derinys, kai šalia įprastos hormoninės terapijos papildomai skiriama biologinė taikinių terapija CDK4/6 inhibitoriais.
„Iki šiol taikinių terapijos ir hormonų terapijos derinys krūties vėžio gydymui nebuvo taikomas. Jeigu liga progresuodavo, būdavo skiriami tam tikri specifiniai gydymo būdai, tačiau bendro moterų išgyvenamumo jie nepratęsdavo. Dabar gauti rezultatai rodo, kad po 42 mėnesių kombinuotą gydymą gavusių moterų grupėje išgyveno 70 proc., tarp gydytų standartiškai, tik vienu vaistu, – 46 proc. Ir tai tik pradžia – šios moterys gali būti gydomos ir toliau, todėl, tikėtina, jos gyvens dar ilgiau“, - teigė A. Česas, taip pat dalyvavęs minėtoje konferencijoje.
CDK4/6 inhibitorius, kuriuo buvo gydomos moterys šalia hormonų terapijos, keturis ar penkis kartus stipriau veikia CDK4 geną, kuris laikomas svarbiausiu veiksniu, lemiančiu krūties vėžio metastazavimą. Tyrimo pristatymo metu buvo pabrėžta, kad gerų išgyvenumumo rezultatų esant metastazavusiam HR+/HER2- krūties vėžiui pasiekti sunku, o su šiuo vaistu tikslo pavyko pasiekti greičiau nei tikėtasi.
Kitos tyrimų kryptys
Kita svarbi naujiena, pristatyta ASCO konferencijoje, susijusi su HER2+ naviku. Šios rūšies krūties vėžiu sergančioms moterims prieš operaciją paprastai skiriamas dviejų taikinių terapijos ir chemoterapijos derinys. Naujas tyrimas parodė, kad vietoj šio itin agresyvaus ir pakankamai pašalinių poveikių turinčio gydymo galima skirti vieną vaistą, kuris savyje turi chemoterapiją ir HER2+ receptorius blokuojantį biologinį vaistą ir yra mažai toksiškas.
Pagaliau trečia A. Česo išskirta naujiena – galimybė po operacijos, jeigu navikas yra mažo agresyvumo, taikant spindulinę terapiją švitinti mažesnį kūno plotą. Mat po daugelio metų dėl spindulinės terapijos poveikio gali išsivystyti antrinis tos pačios krūties ar kito organo vėžys. Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie po gydymo gyvena ne vieną dešimtmetį.
Lietuva nuo išsivysčiusių šalių atsilieka dešimtmečiais
„Kuo daugiau žinome apie vėžį, tuo daugiau galime prognozuoti. Aišku, visko numatyti negalime, juolab kad vėžys labai kinta, pavyzdžiui, jis gali atsinaujinti jau būdamas visiškai kitoks. Todėl ir ASCO pagrindinė mintis – šiandien gydymas gali būti skiriamas tik po genetinių ir molekulinių tyrimų. Tai reiškia, kad gydymas vis labiau individualizuojamas. Kai gydymas skiriamas tik po konkretaus ištyrimo, vaistas iš tiesų gali duoti fantastišką rezultatą“, - pasakojo A. Česas.
Onkologo chemoterapeuto manymu, ateityje krūties vėžys taps lėtine liga, nes bus žinoma, kaip ją valdyti. Visgi kalbant apie vaistų krūties vėžiui gydyti prieinamumą, deja, mes dar keletą dešimtmečių nepavysime Vokietijos, Prancūzijos ar Šveicarijos – šalių, kurios yra tikras rojus onkologiniams pacientams. Diskusijos dėl naujų vaistų kompensavimo vyksta nuolat, tačiau neretai nusveria tai, kad jie labai brangūs.
„Gaila, bet skirtumai tarp šalių išlieka didžiuliai ir dėl to kenčia kai kurių šalių gyventojai. Pristatytas tyrimas, kad gydymo CDK4/6 inhibitoriais kartu su hormonų terapija taikymas net 30 proc. sumažino santykinę mirties riziką, buvo svarbiausia šių metų ASCO naujiena krūties vėžio gydymo srityje. Tokių duomenų, kad vaistas taip pagerintų išgyvenamumą, jau seniai nebuvo gauta. Tačiau gydymo standartu pasaulyje tapęs gydymas mums dar neprieinamas“, - kolegai pritarė D. Vaitiekus.