Dėl to nenuostabu, kad tikrai visi esame vartoję ir dar tikrai vartosime vaistus nuo skausmo. Vaistus, turinčius didžiausią motyvacija vartojimui – skausmą. Čia Jums ne nuo cholesterolio gerti, kur nauda dar kažkur toli – infarktas bus ar nebus. Skauda tai dabar.
„O ką čia apie juos kalbėti. Skauda – gerk, neskauda – negerk“. Panašiai ir galvojam visi – ir pacientai, ir gydytojai. Ir jeigu tai yra trumpalaikis, nesikartojantis, greitai praeinantis be ar su vaistais skausmas – pirmyn. Tačiau jei jis kartojasi, tęsiasi, vaistų reikia vis daugiau, o jų poveikis nepilnas – reikia specialisto konsultacijos.
„Aš pakentėsiu be vaistų. Vaistai – nuodas“. Nuodas. Ten informaciniame lapelyje panašiai ir parašyta. Ne veltui ribojami nereceptinių vaistų nuo skausmo pardavimai (mažos dozės ir nedideli kiekiai). Vaistai nuo skausmo sukelia daugiau nė pusę visų vaistų sukeliamų pašalinių efektų. Ir chemoterapija, ir hormonai, ir krešėjimą veikiantys vaistai, visi kartu sudėjus nusileidžia prieš ibuprofenus ir paracetamolius. O JAV per metus nuo nuskausminamųjų poveikio miršta daugiau nei nuo ŽIV ir gimdos kaklelio vėžio kartu sudėjus. Bet kentėti tikrai nereikia. Reikia tik vartoti tinkamai ir pagal paskyrimus.
„Paracetamolis saugiausias! Gersiu tik jį!“ Tikrai? Vaistas žudikas numeris vienas. Taip, jis neskatina žarnyno kraujavimo ir kraujagyslių trombozių, tačiau ir skausmą kitur nei galvoje veikia kur kas mažiau nei kiti vaistai, nes neslopina uždegimo. Todėl pradedamos vartoti didesnės jo dozės (nes jis gi saugus, visi žino), kad bent kiek padėtų ir baigiasi viskas toksikologinėje reanimacijoje su kepenų koma. Pamažu paracetamolio, kaip vaisto numeris vienas visoms ligoms atsisakoma, jo dozės tabletėse mažinamos, o vartojimas labai stebimas. Bet jis lieka numeris vienas mažiems vaikams ir kaip vaistas nuo karščiavimo bei galvos skausmo.
„Bet gal galima kokių saugesnių paskirti?“ Trumpam vartojimui saugūs visi vienodai. Ilgesniam vartojimui reikėtų parinkti vaistą pagal riziką: vieniems bus parinktas vaistas, sukeliantis mažiau kraujavimo iš žarnyno, kitiems – su mažesne trombozių rizika. Bet itin saugaus ir nieko nepažeidžiančio nėra.
„Aš išgeriu vieną raudoną tabletę ryte, tada vakare mėlyną, kad neviršyčiau dozių“. Labai blogai darote. Didžiausias skaičius besikreipiančių dėl kraujuojančio skrandžio arba dėl staiga pageltonavusios odos – tie, kas darė vaistų kokteilius. Kuo dažniau vartojami vaistai ir kuo daugiau skirtingų pavadinimų – tuo greičiu Jums pasireikš pašaliniai simptomai. Skirtingi vaistai skirtingai veikia, jų ne tik skirtingos spalvos, bet ir skirtingos sąveikos, skilimo periodai ir veikimo laikas. Geriau paklauskite gydytojo apie Jūsų vaisto maksimalias veiksmingas ir saugias dozes ir neviršykite jų.
„Aš išgėriau IBUto, tada nepadėjo, maktelėjau IBUšito, jokio poveikio, tad kaimynė dar pasiūlė IBUano“. Sveikinu, Jūs ką tik maktelėjot trigubą dozė to paties ibuprofeno, tik skirtingais pavadinimais. Vaistai yra rinka ir nieko dėl to nepadarysime, tad kiekvienas gamintojas pavadina tą patį vis kitaip. Bet atskleisiu paslaptį – visur po gražiu šriftu užrašyto pavadinimo pakeverzuotas mažomis raidėmis tarptautinis. Jį ir skaitykite visada.
„Man stipriausio parašykite“. Nėra tokio. Yra didesnės ar mažesnės dozės, ilgiau ar trumpiau veikiantys, greičiau ar lėčiau suveikiantys, vienai ligai šiek tiek labiau tinka vieni, kitai – kiti, individualiai vienam gali tikti labiau vienas, kitam – kitas. Stipresnis vaistas, tikėtina, bus tas pats didesnės dozės. Kaip žinoti ką vartoti? O Jums ir nereikia. Mes gyvename specializuotų profesijų laikais – yra tam reikalui vaistininkai ir medikai – kvaršinkite galvas jiems, o ne sau.
„Ai, nieko čia blogo nebus, jei pavartosiu vaisto ilgiau, juk buvo gydytojos rašytas, tad saugus“. Saugus buvo tomis dozėmis ir tam laikotarpiui, kuriam buvo rašytas, ne kitaip. Mielos, jaunos, žavios, aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančios tautietės, kreipiuosi į Jus: Jūsų rizika trombozei vien dėl moteriškos lyties yra dvigubai didesnė. Jei vartojate hormoninius kontraceptikus (šiaip labai gera pakankamai saugi priemonė) dvigubą riziką dauginkite dar iš dviejų ar net ir trijų. Jums per mažai svaigsta galva nuo gyvenimo peripetijų, tad dar ir parūkote – dar dvigubinkite riziką. Todėl ilgesnis ir didesnėmis nei reikia dozėmis vartojamas vaistas nuo galvos skausmo gali būti paskutinis lašas perpildęs Jūsų (jau ir taip dvylika kartų didesnę už normą!) krešėjimo ir trombozių taurę.
O ir Jūs, vyrukai, nesišypsokite į geltoną nuo dūmų ūsą. Nuo darbo statybose skauda kelius, arba nugarą nuo sėdėjimo prie kompiuterio, o padeda tik vaistai? Nėra kada normaliai pavalgyti? Kava ryte prabudimui ir taurelė vakare užmigimui? Turite visus šansus atsidurti ligoninėje su kraujavimu iš skrandžio.
Linkiu kad tuo neatsitiktų, bet gi atsitinka kasdien. Primenu dar kartą – vaistai nuo skausmo sukelia daugiau komplikacijų, nei visi kiti medikamentai kartu sudėjus.
Prisiminkime – pirmas lėtinio skausmo gydymas ne vaistais, bet elgesio, gyvenimo būdo, požiūrio į save ir į skaudamą vietą keitimas, nemedikamentinės priemonės – mankštos, masažai, akupunktūros, šildymai ir šaldymai, psichologinė ir užimtumo terapija, o tik tada vaistai.
Vis dažniau ieškote tabletės? Gal laikas paieškoti realios pagalbos? Mylėkite save, o ne vaistų poveikį. Likite saugūs.