Dažnas žmogus, tvarkydamas namų vaistinėlę, sudvejoja: ką daryti su vaistais, kurių galiojimo data jau pasibaigusi. Kai kurie padeda juos atgal: gal kada pravers, kiti – meta į šiukšliadėžę, treti rūšiuoja ir neša į vaistinę.
Kiekvienais metais žmonės vis aktyviau įsitraukia į vaistų rūšiavimą. „Eurovaistinės“ duomenimis, pernai gyventojai į vaistines atnešė 3,5 karto daugiau vaistinių preparatų, negu 2021 metais. Nors žmonės pratinasi rūšiuoti vaistus, vis dar daro klaidų, apie kurias laidoje „Delfi rytas“ buvo kalbamasi su „Eurovaistinės“ komunikacijos vadove Rolanda Lipnevičiūte.
Tai, kad žmonės rūšiuoja aktyviau vaistus, rodo ir skaičiai. Štai 2019 metais vaistinių tinkle buvo surinkti 933 kg vaistų, 2020-aisiais – 1 tūkst. 600 kg, 2021 m. per 2 tūst. kg, o pernai – net 8 tūkst. 800 kg.
„Manau, kad yra keletas priežasčių, kodėl taip nutiko. Pirmoji yra tai, kad mes daromės sąmoningesni tiek vaistų rūšiavimo, tiek tvarumo temoje. Mes rūšiuojame daugiau ir domimės, kaip rūšiuoti buitines atliekas, kaip rūšiuoti plastiką, popierių, siekiame gyventi tvariau. Ir vaistai yra labai didelė to dalis, nes juk kiekvienas namuose turime vienokių ar kitokių medikamentų“, – pastebėjo R. Lipnevičiūtė.
Laidos pašnekovė sakė, kad vaistų metimas į šiukšliadėžę ar nuleidimas kanalizacijos vamzdžiu daro daug žalos: „Kai neatsakingai išmetame vaistus, nepamirškime, kad juos gali dar kas nors suvartoti – tai gali būti ir gyvūnai, ir žmonės.
Kitas dalykas – tarša aplinkai. Yra buvę, kad žmonės sako: „Ai, tai mes vaistus nuleidžiame į tualetą“. Taip mes užteršiame vandenį. O jeigu taip daroma su antibiotikais, reikia nepamiršti, kad bakterijos, kurios yra mūsų aplinkoje, su antibiotikais irgi susiduria ir jų atsparumas šiems vaistams gali didėti“, – įspėjo R. Lipnevičiūtė.
Taigi, kokias namų vaistinėlėje rastas priemones, kurios nebetinkamos vartoti, reikėtų atnešti į vaistines, o kurias galbūt galima tiesiog išmesti?
Laidos viešnia sakė, kad tikrai ne viską, ką turi namų vaistinėlėje.
„Vaistinėje yra laukiami vaistai: tiek receptiniai, tiek ir nereceptiniai. Maisto papildų ar vitaminų atnešti į avistinę nereikia. Maisto papildai, kaip ir maistas, neturi kažkokių kenksmingų medžiagų mūsų aplinkai. Taigi, mes galime maisto papildus ar vitaminus tiesiog išmesti su buitinėmis atliekomis.
Bet, jeigu turime vaistus – nesvarbu, ar tai – sirupas, ar tabletės, kapsulės, jeigu ant pakuotės parašyta, kad tai yra receptinis arba nereceptinis vaistinis preparatas, juos reikėtų atnešti į vaistinę“, – patarė R. Lipnevičiūtė.
Kartu ji priminė, kad popierinių pakuočių į vaistinę atnešti nebūtina – jas galima rūšiuoti ir kaip popierių. Užtenka atnešti vaisto lapelius, buvusius pakuotėje.
Ir tikrai nereikia išlukštenti iš pakuotės tablečių – tai perteklinis žingsnis.
„Kai gyventojas atneša vaistus į vaistinę, vaistininkai juos paskirsto, tinkamai surūšiuoja, kad galėtų atiduoti utilizuoti, sveria“, – pasakojo pašnekovė.
Kartais gyventojams kyla klausimų, ką daryti su stikliniu buteliuku.
„Tikrai nereikia išpilti turinio. Jeigu tai yra vaistinis sirupas, reikėtų atnešti jį su visu stikliniu buteliuku į vaistinę“, – paaiškino R. Lipnevičiūtė.
Panaudotus švirkštus, tvarsčius, taip pat ir termometrus vaistinės atstovė siūlė vežti į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
„Svarbiausia, kad tais švirkštais niekas neįsidurtų. Taigi, jeigu atsakingai rūšiuojame švirkštą, reikėtų jį taip įdėti, pvz., į kažkokį indą, kad juo niekas nesusižeistų“, – pabrėžė R. Lipnevičiūtė.
Laidos pašnekovė patarė, kad būtų paprasčiau, su kiekvienu pasenusiu vaistu nebėgioti į vaistinę jo priduoti. Geriau esą namuose atskirai dėti tam paskirtoje vietoje pasibaigusio galiojimo vaistus, o vėliau, pasitaikius progai, nunešti priduoti.
Kartu R. Lipnevičiūtė patarė nuolatos peržiūrėti savo vaistinėlę, ar joje nėra pasibaigusio galiojimo vaistų, kuriais gresia ir apsinuodyti.