Kasmet pastebima vis gerėjanti vaistų surinkimo tendencija. Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja, kad pernai iš gyventojų surinkta 30 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus, kai naikintų vaistų buvo surinkta per 14 tonų.
Prieš dvejus metus surinkta 28,5 t nebereikalingų vaistų.
Farmacininkas Domantas Paulauskas pasakoja, kad nebereikalingus vaistus priima visos Lietuvos vaistinės. Kaip teigia specialistas, praėjusių metų statistika rodo, kad šalyje veikė daugiau nei 1300 vaistinių. Tad pasibaigusio galiojimo laiko ar nebereikalingus vaistus grąžinti gan paprasta, visgi visko iš vaistinėlės į vaistines nešti nereikėtų.
„Vaistinės priima tiktai vaistus, todėl gyventojus mes visą laiką perspėjame, kad prieš nešdami savo naikintinus vaistus peržiūrėtų ženklinimą. Tarkime, jeigu ant pakuotės yra parašyta „receptinis vaistas“, „nereceptinis vaistas“, juos būtent reikia atnešti į vaistinę. Bet jeigu ant pakuotės yra parašyta „maisto papildas“ ar „medicinos priemonė“, šių pakuočių nereikėtų nešti į vaistinę, jas yra saugu išmesti su komunalinėmis atliekomis“, – „Delfi“ aiškino „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas D. Paulauskas.
Vaistininko teigimu, maisto papildus saugu išmesti kartu su komunalinėmis atliekomis, nes tai nėra vaistas. Todėl tokių maisto papildų nereikėtų nešti į vaistines. Tačiau, jei vitaminai yra priskiriami vaistų grupei, juos jau priims vaistinės.
„Pasitaiko daug situacijų praktikoje, kai į vaistinę žmogus ateina su dideliu maišu ir jis galvoja, kad atnešė tik vaistus. Tačiau vaistininkas peržiūri krepšelį ir iš viso to didelio maišo išsiima tik kelias pakuotes“, – kalbėjo D. Paulauskas.
Pašnekovas pabrėžia, kad įvairios kosmetikos priemonės – nevaistiniai pleistrai, tvarsčiai – taip pat turėtų būti rūšiuojami su komunalinėmis atliekomis, o ne su vaistais.
Vieni gyventojai nebereikalingus vaistus išmeta, kiti – kaupia, tačiau ne visi yra linkę juos pristatyti į vaistines.
Farmacininkas D. Paulauskas pasakojo, kad dažniausiai į vaistines yra atnešami panaudoti švirkštai arba medicininiai termometrai.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas įspėjo: „Norėčiau pabrėžti, kad šių dalykų į vaistines nereikėtų nešti, nes, pvz., švirkštai yra pagalbinės medicinos priemonės, kurios jau yra priskiriamos pavojingoms, todėl šių atliekų į vaistines nereikėtų nešti“.
Pasitaiko ir kiek keistesnių situacijų. Pavyzdžiui, į vaistinę buvo atnešti vaistai, nebegaliojantys jau 40 metų.
Vaistininkas prisiminė dar vieną keistą nutikimą: „Buvo atnešti panaudoti įklotai moters higieniniai ir tai tikrai nebuvo labai malonios situacijos“.
Tokias medicinines atliekas, kurios yra priskiriamos pavojingoms, galima nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Kaip aiškina vaistininkas, vaistas – specifinė prekė, turinti įvairių cheminių medžiagų, todėl jį rūšiuoti reikia teisingai, kad nebūtų pakenkta tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai.
Pavojingiausia, kai netinkamai rūšiuojami antibiotikai, pasitaiko ir tokių situacijų, kai namuose užsilikusius vaistus žmonės išmeta į unitazą, ko daryti griežtai negalima, mat valymo filtrai neperfiltruoja visų cheminių medžiagų, todėl jos patenka atgal į aplinką.
SAM Farmacijos politikos skyriaus patarėja Monika Girdvainytė paaiškino: „Tos pakuotės yra ir cheminės medžiagos, patekusios į sąvartynus, vėliau patenka į dirvožemį, patenka į bendrus vandenis ir tai gali sukelti žalą aplinkai, gali ir apsinuodijimus sukelti“.
Vaistai namuose gali susikaupti dėl įvairių priežasčių – pirmiausia, dėl nereguliaraus vaistų vartojimo, gydymo rekomendacijų nesilaikymo, artimojo žmogaus mirties, noro turėti vaistų atsargą.
„Jeigu liko vaistų po artimojo mirties ir jie dar yra galiojantys, tai taip pat yra farmacinės atliekos, kurias reikėtų atnešti į vaistines.
Niekada nereikėtų dalintis tais vaistais su savo draugais kaimynais ir taip toliau, nes gydytojas skiria vaistą, atsižvelgdamas į tyrimus, klinikinę būklę ir panašiai“, – sakė D. Paulauskas.
SAM Farmacijos politikos skyriaus patarėja M. Girdvainytė namų vaistinėlės higieną pataria atlikti pirmiausia dėl pačių saugumo.
„Pirmiausia dėl žmonių sveikatos, tam, kad tie vaistai nebūtų sumaišyti, namuose nebūtų pasibaigusio galiojimo vaistų. Kadangi vaistai yra cheminės medžiagos, juos vartojant netinkamai ar pasibaigus galiojimui, jie gali turėti ne naudingą, o žalingą poveikį žmogui. Dėl t jų namuose laikyti nepatartina“, – teigė M. Girdvainytė.
Nors specialistų teigimu, gyventojai atsakingiau rūšiuoja vaistus, vis tik patariama namuose vaistų nekaupti ir jų įsigyti tik tiek, kiek reikia.
Kaip tikina farmacininkas D. Paulauskas, idealiausiu atveju, namų vaistinėlę reikėtų peržiūrėti kas pusę metų, jei to nepavyksta padaryti bent kartą per metus.
Iš vaistinių naikinti vaistai surenkami nerečiau nei kas pusmetį, po to jie yra sudeginami.
Pernai nebereikalingų vaistų utilizavimas atsiėjo apie 53 tūkstančius eurų.