Gydytojų teigimu, rūpintis savo kepenimis yra būtina, tačiau tai darant reikėtų vadovautis medikų rekomendacijomis ir neapleisti kitų lėtinių ligų, o paskirtus vaistus vartoti pagal sveikatos priežiūros specialistų nurodymus. rašoma pranešime spaudai.
Svarbu saugoti nuo žalingo poveikio
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas prof. Laimas Jonaitis sako, kad žalingą poveikį kepenims gali turėti daug veiksnių – nuo mitybos ir žalingų įpročių iki aplinkos taršos ir tam tikrų vaistų vartojimo. Visgi, profesoriaus teigimu, kepenys yra tvirtas ir atsinaujinti gebantis organas, kuris daugeliu atvejų užtikrina efektyvų kenksmingų medžiagų iš organizmo pašalinimą.
„Yra nuomonių, kad, sveikai gyvenant, vengiant žalingo aplinkos poveikio, žmogaus organizmui pakaktų vos 10–20 proc. esamų kepenų pajėgumų. Be to, kepenų veiklai didelės įtakos nedaro senėjimas, ko negalėtume pasakyti, pavyzdžiui, apie širdies ir kraujagyslių sistemą, kuri žmogui senstant susiduria su vis rimtesniais iššūkiais.
Tiesa, vyresni žmonės su kepenų problemomis susiduria dažniau, tačiau tai iš esmės lemia ne paties organo senėjimas, bet patiriamas ilgalaikis žalingas poveikis – pavyzdžiui, ilgametė alkoholio vartojimo „patirtis“ ar ilgalaikė nesveika mityba“, – sako prof. L. Jonaitis.
Dėl to, gydytojo teigimu, norint kepenis apsaugoti, visų pirma, svarbu jų nežaloti. Jokie profilaktiniai vaistai nepadės, jei kepenys nuolat patirs stiprų kenksmingą poveikį.
„Iš esmės nėra daug įrodymų, kad kepenis galėtų apsaugoti tam tikros profilaktinės priemonės, medikamentai ar valymai. Vaistų gali prireikti jau išsivysčius kepenų ligoms, bet kol jos yra sveikos, svarbu rūpintis, kad tokios ir išliktų. Reikia atminti, kad kuo didesnį žalingą poveikį kepenys patiria, tuo didesnė šio organo pažeidimų rizika“, – pabrėžia prof. L. Jonaitis.
Vadovautis mitais gali būti pavojinga
Neretai vienu kepenų veiklą apsunkinti galinčių veiksnių įvardijamas įvairių vaistų vartojimas. Ar tai reiškia, kad siekiant apsaugoti kepenis reikia jų atsisakyti? Prof. L. Jonaičio teigimu, tikrai ne, o nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą gali būti labai pavojinga.
„Kai kurių vaistų vartojimas, ypač ilgalaikis, iš tiesų gali turėti neigiamą poveikį kepenims. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad jų būtinai reikia atsisakyti. Skirtingų vaistų poveikis kepenims skiriasi, taip pat labai daug priklauso ir nuo to, kokiu tikslu ir kaip vaistai yra vartojami. Skirdami pacientams vaistų gydytojai turi pasverti jų naudą ir galimą žalą“, – teigia prof. L. Jonaitis.
Visgi, anot gydytojo, mitai apie kai kurių grupių vaistų žalą kepenims sklando visiškai nepelnytai. Pavyzdžiui, cholesterolio lygį kraujyje reguliuojantys ir daugeliui širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis sergančių pacientų būtini statinai su neigiamu poveikiu kepenims, prof. L. Jonaičio teigimu, neretai yra siejami neturint tam jokio pagrindo.
„Net sunku pasakyti, iš kur šis mitas kilo, tačiau mokslinio pagrindo jam maža. Mokslinėje ir medicinos literatūroje minimas vos vienas kitas atvejis, kai statinų vartojimas siejamas su akivaizdžiu ir pavojingu poveikiu kepenims. Iš tiesų daugybė kitų lengvai prieinamų nereceptinių kasdien gyventojų vartojamų vaistų pagal poveikį kepenims reitinguojami gerokai aukščiau nei statinai.
Dėl to keista ir neramu girdėti, kad širdies ligomis sergantys gyventojai dėl neva žalingo poveikio kepenims nutraukia statinų vartojimą. Jiems šie vaistai gali būti gyvybiškai svarbūs ir leidžia išvengti rimtų sveikatos komplikacijų“, – sako prof. L. Jonaitis.
Dėl poveikio kepenims nebūtinai kalti vaistai
Gydytojas pabrėžia, kad išgirdę apie diagnozuotus kepenų pakitimus gyventojai neretai iš karto tai sieja su tam tikrų vaistų vartojimu, tačiau labai dažnai pažeidimus lemia kiti veiksniai.
„Pavyzdžiui, kalbant apie tuos pačius statinus, reikia nepamiršti, kad jie dažnai skiriami gyventojams, kurie jau turi antsvorio, serga hipertenzija, pamažu jiems vystosi antro tipo diabetas ir dėl to jų kepenys neretai suriebėja. Kitaip tariant, šie pacientai jau pasižymi tam tikrais rizikos veiksniais, galinčiais pažeisti kepenis. Statinų vartojimas šiuo atveju jokios esminės įtakos neturi“, – teigia prof. L. Jonaitis.
Gydytojo teigimu, kiekvienas ligos atvejis yra individualus ir kartais vartojant vienus ar kitus vaistus kepenų būklę iš tiesų tenka stebėti atidžiau. Visgi tokius didelei daliai pacientų svarbius vaistus kaip statinus nepagrįstai sieti su neigiamu poveikiu kepenims, anot prof. L. Jonaičio, būtų neteisinga ir neatsakinga.
„Jei reikėtų išskirti didžiausią poveikį kepenims turinčius vaistus, būtų galima paminėti įvairius priešgrybelinius ir hormoninius preparatus, taip pat kai kuriuos nesteroidinius medikamentus, skirtus uždegimams gydyti. Budresniems reikėtų būti ir vartojant tam tikrus nervų sistemą veikiančius vaistus, antidepresantus, taip pat poveikį imuninei sistemai turinčius medikamentus. Visgi kiekvienu atveju gydytojai įvertina vaistų poreikį ir galimas rizikas, prireikus koreguoja gydymą pagal organizmo reakciją į medikamentus. Vienam žmogui tie patys vaistai gali neturėti jokio neigiamo poveikio, o kitam – būti visai netinkami. Dėl to svarbiausia pasikliauti profesionalais ir nesavavaliauti“, – tikina prof. L. Jonaitis.
Kaip atpažinti kepenų ligas?
Gydytojo teigimu, kepenys yra žmogui gyvybiškai svarbus organas, kurį būtina saugoti ir laiku spręsti su juo susijusias problemas. Diagnozuoti kepenų ligas nebūtinai yra paprasta, nes esant ankstyvoms stadijoms jos paprastai neturi specifinių simptomų.
„Neretai į gydytojus gyventojai kreipiasi pajutę dešiniojo šono skausmus, kuriuos sieja su kepenimis. Tačiau kepenys iš esmės yra neskausmingas organas, todėl, kol liga nėra pažengusi – nesama ženklaus kepenų padidėjimo, auglių, akmenligės požymių ar išryškėjusių tulžies latakų sistemos problemų, – tol žmogus kepenų skausmų nejaučia. Dažniausiai pirmieji kepenų problemų požymiai yra bendras nuovargis, nuolatinis silpnumo pojūtis, apetito stoka. Tačiau šiuos simptomus gali lemti begalė skirtingų priežasčių, o žmonės dėl jų nebūtinai kreipiasi į gydytojus. Dėl to kepenų ligos dažnai diagnozuojamos jau pažengusios, kai jas išgydyti gali būti sudėtinga“, – sako prof. L. Jonaitis.
Turint bet kokių skundų dėl sveikatos prof. L. Jonaitis pataria nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Atlikus reikiamus tyrimus galima laiku diagnozuoti pavojingas kepenų ligas ir išvengti rimtų komplikacijų.
„Svarbiausia nesiimti ligų diagnozuoti ir gydyti patiems. Dėl skausmų šone ar nuovargio nebūtinai kaltos kepenų problemos. Net jeigu iš tiesų nustatomi tam tikri kepenų pakitimai, imtis drastiškų veiksmų ir atsisakyti vartoti gydytojų paskirtus vaistus taip pat nederėtų. Daugeliu atvejų vaistų vartojimas ir tinkamos kepenų veiklos užtikrinimas yra visiškai suderinami“, – sako prof. L. Jonaitis.