Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad vartodami vaistus savarankiškai ir nesitardami su gydytoju ar vaistininku, žmonės neretai daro klaidų. Kokios dažniausios?
1. Net ir paprasčiausia sloga gali komplikuotis į rimtą ligą.
Nors paskutiniuoju metu dėl epidemiologinės situacijos šalyje patekti pas šeimos gydytoją nėra paprasta, su specialistu dėl prastos savijautos visada galima pasikonsultuoti per nuotolį. Informacijos apie nuotolinę konsultaciją reikėtų ieškoti gydymo įstaigos interneto svetainėje ar pasiskambinus į įstaigą telefonu.
Dėmesio! Visuose nereceptinių vaistų pakuočių lapeliuose taip pat pabrėžiama, kad preparatu be gydytojo ar vaistininko konsultacijos, galima gydytis ne ilgiau nei kelias dienas.
2. Paskirti vaistai vartojami bet kaip.
Prieš pradedant vartoti gydytojo paskirtą ar vaistininko rekomenduotą vaistą, būtina tiksliai žinoti: kas geriama, kada vaistas geriamas – prieš valgį ar po valgio, kiek kartų per dieną, kaip ilgai jį reikia vartoti, kokių ir kada galima tikėtis rezultatų, kokios galimos šalutinės reakcijos ir pan.
Ši informacija pateikiama pakuotės lapelyje, kurį būtina perskaityti prieš pradedant vartoti vaistą, taip pat Tarnybos interneto svetainėje. Tereikia paspausti šią nuorodą https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir į paieškos laukelį įvesti vartojamo vaisto pavadinimą. Iškilus bent menkiausioms dvejonėms, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Taip pat reikėtų atminti, kad vaistų negalima gerti bet kada ir bet kaip, nutraukti vartoti vaistus, nepasitarus su gydytoju. Nerekomenduojama vaistų užsigerti kava, gazuotais gėrimais, greipfrutų sultimis, pienu ar kitais geriamaisiais jo produktais, alkoholiu.
3. Antibiotikai geriami savavališkai, netikslingai.
Nors antibiotikai – receptiniai vaistai ir nuėję į vaistinę jų nenusipirksime be gydytojo išrašyto recepto, nemažai žmonių namuose šių vaistų turi užsilikusių nuo ankstesnių sirgimų. Pasijautę nekaip ir nenorėdami rimtai susirgti, kai kurie pradeda gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis.
Taip elgtis negalima. Antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, mat šie vaistai gydo tik bakterinės kilmės susirgimus.
Taip pat būtina įsidėmėti ir tokį dalyką, kad jei jau gydytojas antibiotikus skyrė, šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai taip, kaip parašyta pakuotės lapelyje ir suvartoti iki galo, nes vartojant nepilną antibiotikų kursą, tikėtina, infekcija „apsiramins“, bet bakterijos nežus. Rezultatas? Ligą sukėlusi bakterija, gali tapti atspari (prisitaikyti) vartotam antibiotikui ir kitą kartą, kai tikrai reikės gydyti bakterinę infekciją šios grupės antibiotikai jau bus neveiksmingi ir gydytojas turės skirti kitos grupės antibiotikus, t. y., vietoje paskirto 7 dienų kurso gali tekti vartoti „stipresnių“ antibiotikų 14 dienų kursą ar ilgiau.
4. Piktnaudžiavimas sudėtiniais vaistais.
Prieš perkant net ir „paprastą“, daugelio vartojamą nereceptinį vaistą, prasminga iš pradžių pasikonsultuoti su vaistininku – priklausomai nuo ligos simptomų bei gretutinių ligų ar kitų vartojamų vaistų, pastarasis gali padėti parinkti tinkamesnį preparatą arba patikslinti šio dozę.
Kam to reikia? Atsakymas paprastas. Šiandien tai pačiai būklei gydyti galima rinktis iš kelių skirtingų veikliųjų medžiagų, kurios skiriasi tiek savo veikimo principu, tiek kitais ypatumais – doze, vaisto vartojimo dažniu ir laiku, derinimu su maistu, gydymo trukme. Kita bėda ta, jog tą pačią veikliąją medžiagą gamina skirtingos farmacinės kompanijos, dėl to ji turi skirtingus sugalvotus vaistų pavadinimus. Iškyla grėsmė nusipirkti to paties vaisto tik skirtingais pavadinimais. Tad labai svarbu pasirinkti teisingai.
Taip pat ypač reikia atkreipti dėmesį perkant sudėtinius vaistus, turinčius ne vieną, o kelias veikliąsias medžiagas. Pavyzdžiui, daugumos cheminių vaistų nuo peršalimo sudėtyje yra paracetamolis. Tad nusipirkus sudėtinių vaistų, labai svarbu atidžiai skaityti jų sudėtį ir atskirai papildomai nevartoti vienos ar kitos veikliosios medžiagos, nes iškyla rizika perdozuoti.
Sudėtiniai vaistai patogu, nes nereikia vartoti kelių skirtingų vaistų, tačiau kartais žmonės perka vaistą, turintį kelias veikliąsias medžiagas, nors iš tikrųjų jam reikalinga tik viena iš jų. Atminkite! Bereikalingas vaisto vartojimas sveikatos būklės nepagerina, tik didina pašalinių poveikių riziką. Todėl prieš perkant sudėtinį vaistą vertėtų pasitarti su vaistininku – išvardinti tikslius negalavimų simptomus. Vaistininkas padės pasirinkti teisingai.
Beje, neretai daugelio užkrečiamų ligų, o taip pat ir gripo bei jo sukeliamų komplikacijų galima išvengti laiku pasiskiepijus. Tad VVKT specialistai ragina nepamiršti ligų profilaktikos ir ja pasirūpinti laiku.