Teigiama, kad pirmieji dantų implantai pacientui įsukti dar 1965 m. ir tarnavo jie tiek, kiek gyveno pats žmogus, t. y. daugiau nei 40 metų. Tuo metu tai buvo revoliucinė naujiena, iš esmės pakeitusi žmonių gyvenimo kokybę. Šiandien implantavimo technologijos gerokai ištobulėjo, o Lietuva šioje srityje niekuo neatsilieka nuo labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, rašoma pranešime spaudai.
Gydytojas implantologas Dainius Karpavičius pastebi, kad implantaciją Lietuvos gydytojai atlieka nuo 1981 m., o dėl sukauptos patirties ir aukštos kvalifikacijos šalies specialistai vertinami pasauliniu mastu. „Per beveik 40 metų daug ko išmokta tiek atliekant chirurgines procedūras, tiek protezuojant ant implantų. Vienas svarbiausių šiuolaikinės medicinos uždavinių – surasti sprendimus, kurie kuo labiau sumažintų intervenciją į organizmą. Tai būdinga ir implantacijai. Pasaulyje kuriami nauji implantavimo sprendimai, kurie suteikia žmogui galimybę norimą rezultatą pasiekti trumpesniu keliu – atliekant kuo mažiau chirurginių procedūrų“, – sako specialistas.
Kaina. Kas sudaro implantavimo kainą?
Gydytojas implantologas pastebi, kad bene dažniausiai pacientams nerimą kelia chirurginių intervencijų baimė ir aukšta implantavimo kaina.
„Gydymo kainą nulemia ne tik implanto kaina. Tai yra ir gydytojo patirtis, kvalifikacija, pasiekimai, investicijos į gydymui skirtų medžiagų ir instrumentų kokybę. Pats implantas sudaro tik mažą dalį visos implantacijos kainos. Didžioji dalis išlaidų, pastangų ir laiko tenka implantacijos operacijoms. Norint įsukti implantą, reikia paruošti reikiamą aplinką. Viena iš dažniausiai pasitaikančių procedūrų – kaulo augmentacija, kai tenka atauginti sunykusį kaulą, padaryti jį tinkamą klasikiniam implantui“, – sako gydytojas D. Karpavičius.
Pasak specialisto, būtent kaulo paruošimas implantacijai, procedūra, kuri pareikalauja daugiausia procedūrų, yra imli laikui ir kaštams, žmonėms kelia daugiausia nerimo.
Norintiems sutaupyti laiko ir pinigų, gydytojas pataria pasidomėti vienatūriais srieginiais implantais. Naudojant juos, sutaupoma ne todėl, kad implantai yra prastesni ir pigesni, o todėl, kad implantacijos eiga yra gerokai trumpesnė ir paprastesnė.
Chirurginės operacijos. Ar būtina tiek intervencijų?
Pasak gydytojo implantologo, vienatūriai srieginiai implantai padeda išvengti dalies paruošiamųjų chirurginių procedūrų esant kaulo atrofijoms. „Mažiau chirurginių intervencijų reiškia ne tik lengvesnę bei trumpesnę gydymo eigą, mažesnę paslaugų kainą, bet ir mažesnę komplikacijų tikimybę“, – atkreipia dėmesį gydytojas D. Karpavičius.
Vienatūriai srieginiai implantai nuo įprastinių klasikinių skiriasi savo geometrine konstrukcija. Jei naudojamas klasikinis implantus, į žandikaulį yra įsriegiama implanto konstrukcija, į kurią įsukama atrama danties protezui, o vienatūriai srieginiai implantai yra vienos dalies gaminys. Tai implantas ir protezavimo atrama viename. Kadangi šių implantų konstrukcija yra plonesnė, juos galima sukti esant mažesnei kaulo apimčiai. O tai yra ir ekonomiškiau, nes nereikia investuoti į protezavimo atramą bei, dažnu atveju, į kaulo augmentacijos procedūras.
Tokio tipo implantai ypač aktualūs tiems pacientams, kurių žandikaulio kaulinis audinys yra suplonėjęs ar reikalauja sinuso augmentacijos procedūrų. Tokių pacientų, pasak specialisto, yra tikrai nemažai.
Komplikacijos. Kaip sumažinti jų riziką?
„Naujos kartos vienatūriai implantai yra gerokai plonesni, todėl juos sriegti galima į kur kas plonesnį kaulą. Be to, dėl mažesnių chirurginių procedūrų gerokai sumažėja ne tik kaina, bet ir komplikacijų rizika, pavyzdžiui, sinuso pažaidos komplikacijos ar kaulo storinimą lydinčios galimos chirurginės problemos. Atvirai sakant, jau nelabai ir prisiminčiau, kada paskutinį kartą pacientui taikiau augmentacijos procedūrą, nes technologijos leidžia sutaupyti kliento laiko, investicijų, sumažinti komplikacijų tikimybę“, – sako gydytojas D. Karpavičius.
Dėl to, kad taikant vienatūrius implantus nereikia daryti kaulo atauginimo procedūros, jie ypač tinkami tiems pacientams, kuriems komplikacijų rizika yra gerokai padidėjusi, pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems aukštą cholesterolį, daug rūkantiems žmonėms.
Skausmas. Ar vis dar bijote odontologų?
Natūralu, kad einant pas odontologus, žmonės patiria stresą. Nors gydymo procesų jau nepalyginsi su tais, kuriuos „dantisto“ kėdėje teko iškęsti mūsų tėvams, vis tik reikia pripažinti, kad implantacija nėra labai malonus procesas.
„Puikiai suprantu savo pacientus, kurie sėsdami į gydytojo kėdę jaučia baimę. Pastebiu, kad daugiau ar mažiau bijo visi. Ypač – pagyvenę žmonės, kuriems dėl baimės neretai net širdies ritmas sutrinka. Bet streso bus kur kas mažiau, jei norimą rezultatą – danties atkūrimą – pavyks pasiekti kuo trumpesniu keliu, o tai padaryti padeda nauji sprendimai“, – sako gydytojas D. Karpavičius.
Amžius. Ar aš ne per senas implantacijai
„Reikia pripažinti, kad pagyvenusių žmonių organizmai fiziologiškai ne tokie aktyvūs kaip jaunų. Jie ir stresą perneša sunkiau, ir biologiniai procesai yra sulėtėję. Neretai ir finansinės galimybės kuklesnės, todėl dažnas renkasi kitas dantų atkūrimo priemones, pavyzdžiui, plastikines plokšteles, kurios yra gana storos, dažnai nepatogios, trukdančios kramtymui ir dikcijai“, – sako gydytojas.
Tačiau pagyvenusių žmonių dantis taip pat galima atkurti implantais. „Net jei neturite vieno, keleto ar išvis nei vieno savo danties ir labai bijote implantavimo, galiu jus nuraminti, nes dažnai užtenka į žandikaulį įsukti vos vieną ar kelis srieginius implantus, ant kurių pritvirtinama danties ar kelių dantų protezinė konstrukcija. Tik keli sriegiai ir jūs vėl šypsotės ir mėgaujatės maistu dantų pilna burna, – sako gydytojas D. Karpavičius. – Juk valgymas – vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų.“
Pasako jo, net ir tie pacientai, kurie iki šiol turėjo labai skurdžias dantų atkūrimo galimybes, sumažinus chirurginių intervencijų kiekį bei jų apimtis, pasiekia labai gerų gydymo rezultatų.
Ar implantai yra amžini?
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad dantų implantai, kaip ir savi žmogaus dantys, vis tik nėra amžini.
„Nenoriu žmonių gąsdinti, bet sukūrus implantus, sukūrėme ir su jais susijusias ligas. Pavyzdžiui, praėjus 10–20 ar net mažiau metų po implanto įsukimo, gali pasireikšti tokie sutrikimai, kaip dantenų paburkimas, audinių uždegimas. Tai ypač aktualu esant klasikiniams srieginiams implantams. Jie kaule turi jungtį su protezine atrama, todėl prie jų kaule gali kauptis apnašos, ilgainiui sukeliančios infekcijas. Gali būti, kad kažkada su implantu žmogui teks atsisveikinti, todėl natūralu, kad kuo paprastesnis kelias nueitas atliekant implantaciją, tuo mažiau nuoskaudų kils atsisveikinant su juo“, – sako gydytojas D. Karpavičius.
Vis tik gydytojas pastebi, kad geriausius gydymo sprendimus padės priimti patikimas ir sąžiningas gydytojas. „Sąžiningas gydytojas visuomet suinteresuotas parinkti ne tokį gydymo sprendimą, kuris jam pelningiausias, o tokį, kuris palankiausias pacientui ir gresia mažiausiomis komplikacijomis“, – atkreipia dėmesį gydytojas D. Karpavičius.