Pasikeitusi burnos būklė – rimtas signalas
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022-ųjų Burnos sveikatos būklės ataskaita, su burnos ligomis susiduria net pusę viso pasaulio gyventojų – milijardu daugiau, nei kartu sudėjus psichikos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir vėžio atvejus, rašoma pranešime spaudai.
Moksliniai tyrimai nuolat pagrindžia, kad prasta burnos sveikatos būklė yra grėsmingas signalas ir visam organizmui. Širdies bei kraujagyslių, plaučių, virškinamojo trakto ligos, akušerinės komplikacijos bei įvairūs negalavimai kitose kūno vietose gali išsivystyti būtent dėl burnoje įsivyravusių patogeninių bakterijų. Vienas naujausių tyrimų, vykusių 2014–2021 m., atskleidė, kad prastos burnos sveikatos žymenys, tokie kaip dantenų ligos, trūkstami dantys ir apnašų kaupimasis, neigiamai veikia ir smegenų sveikatą, ir yra susiję su padidėjusia insulto rizika.
Kaip tai gali nutikti? Dėl nepakankamos burnos ertmės higienos burnos sveikatos būklė keičiasi: kenčia dantys ir dantenos, situacijos nevaldant – vystosi gingivitas, o vėliau ir periodontitas, auga patogeninių bakterijų skaičius.
Besikaupiančioms ir kietėjančioms apnašoms pažeidus dantenų kraujagysles, įvykus audinių traumoms, netekus dantų (dėl periodontito), patogeninės bakterijos tarsi įgauna prieigą prie viso organizmo ir per kraują išjuda plačiau.
Kokie pakitimai rodo, kad reikia sunerimti?
Kad burnos sveikata yra sutrikusi, galima įtarti pajautus nemalonų skonį ar kvapą burnoje (tiesa, minėtus simptomus paskleisti gali ir su burnos sveikata nesusijusios priežastys), atsiradus dantenų jautrumui, patinimui, kraujavimui.
Pasak odontologijos klinikos „Bonus Medicus“ burnos higienistės Vaidos Grinkevičienės, visi šie simptomai signalizuoja apie beprasidedantį dantenų uždegimą gingivitą.
„Uždegimas yra reakcija į nuolatinį dirginimą, kurį sukelia laiku nepašalintos minkštos ir sukietėjusios dantų apnašos. Dantenos pasidaro skausmingos, gali kraujuoti valant dantis ar valgant“, – pasakoja specialistė.
Esant minėtiems pakitimams, labai svarbu kreiptis į specialistus, nes situacijos laiku nesuvaldžius, gingivitas progresuoja.
„Situacija suvaldoma, jeigu į specialistus kreipiamasi laiku, be to, jeigu ir pats žmogus yra pasiryžęs keisti savo dantų priežiūros rutiną. Kitu atveju uždegimas stiprėja: formuojasi dantenų kišenės, iš jų gali pasirodyti pūliai, ima tirpti alveolės kaulas, dantys pasidaro paslankūs, galiausiai jų netekama“, – sako burnos higienistė.
Kaip palaikyti burnos sveikatą namuose?
Į burnos ertmės sveikatą žvelgdami atsakingai, galime išvengti daugybės ligų ir jas lydinčių skausmingų pasekmių. Pasak burnos higienistės V. Grinkevičienės, „svarbu suprasti, kad vien lengva ranka pereiti per dantis dantų šepetėliu neužtenka. Valyti dantis du kartus per dieną reikia kruopščiai, sukamaisiais judesiais apeinant kiekvieną dantį iš visų pusių, nespaudžiant, netraumuojant dantenų“.
Efektyviam dantų valymui būtinas ne tik dantų šepetėlis: į rutiną svarbu įtraukti ir vieno danties šepetėlį, tarpdančių šepetėlį, liežuvio valiklį, dantų siūlą. Vieno danties šepetėliu galima išvalyti kiekvieną dantį atskirai, kruopščiai išvalyti dantis prie dantenų krašto, pasiekti tas vietas, kurių įprastu šepetėliu nepasiekiame, tarpdančių šepetėliu – gerai išvalyti tarpdančius.
„Mums labai svarbu išvalyti maisto likučius ir kartu mechaniškai suardyti ant visų dantų visų paviršių susiformavusią bakterijų plėvelę. Dantų krapštukais ar siūlais pašalinami tik maisto likučiai, tačiau bakterijų plėvelė išlieka – tą padaro būtent tarpdančių šepetėliai“, – pasakoja burnos higienistė.
Svarbu nepamiršti ir liežuvio – jo priežiūrai tinka tiek įprasto dantų šepetėlio galvutės nugarėlėje esantis specialus gruoblėtas paviršius, tiek specialūs liežuvio valymo įrankiai.
Reguliarių apsilankymų pas specialistus nauda
Dantų priežiūra neturi apsiriboti tik namuose atliekama rutina – svarbu bendradarbiauti ir su specialistais, reguliariai lankytis profilaktiškai: „Profesionalų apžiūros yra itin svarbios – žmogus gali dar nieko blogo nejausti, tačiau specialistas pakitimus jau gali stebėti ir juos sustabdyti. Burnos higienistas gali įvertinti individualios burnos higienos įgūdžius bei kiek namuose taikoma higienos rutina yra efektyvi ir pakankama, atitinkamai gali patarti dėl burnos higienai reikalingų priemonių“, sako V. Grinkevičienė.
Vienas reguliarių apsilankymų tikslų turėtų būti ir profesionali burnos higiena, kurią rekomenduojama atlikti 2 kartus per metus, nebent burnos higienistas paskyrė kitaip. Profesionalios burnos higienos metu yra pašalinamos apnašos, kurių patys nuvalyti dantų šepetėliu namuose nepajėgiame – tai padaryti gali tik specialistas, naudodamas specialius įrankius ir metodus.
„Apnašoms kaupiantis ir jų nešalinant, vystosi dantenų uždegimas, o patogeninėms bakterijoms augant, auga tikimybė tik dar labiau sau pakenkti“, – primena burnos higienos specialistė.