Siekiant padėti kontroliuoti šį bakterijų dauginimąsi, buvo pradėti naudoti burnos skalavimo skysčiai. Nenuostabu, kad dėl paprasto naudojimo būdo bei greitai apčiuopiamo rezultato – gaivaus burnos kvapo, įvairios skalavimo priemonės tapo labai populiarios visuomenėje.

Deja, daugelis žmonių perka ir naudoja šiuos produktus ne pagal paskirtį, neįsitikinę jų veiksmingumu, pasikliaudami reklamose matoma informacija. Tačiau rinkodaros kampanijos negali būti burnos skalavimo skysčių veiksmingumo ir jų antibakterinio poveikio garantija. Todėl juose pateikta informaciją reikėtų vertinti kritiškai.

Kadangi burnos skalavimo skystis daugeliui tapo įprastine burnos priežiūros priemone, retas iš mūsų susimąstome apie jo neigiamą poveikį organizmui. Daugumoje šių priemonių yra antibakterinių ingredientų, kurie gali paveikti ne tik burnos ertmėje esančias patogenines bakterijas, bet ir „gerąsias“, taip sutrikdant burnos mikroflorą bei normalų organizmo funkcionavimą. Pavyzdžiui, 2017 metais vykdytas tyrimas atskleidė, kad burnos skalavimo skystį vartojusiems asmenims (nemažiau, kaip du kartus per dieną) diabeto rizika buvo žymiai didesnė, palyginti su rečiau arba išvis jo nevartojusiais tiriamaisiais (Joshipura , Muñoz-Torres,Morou-Bermudez ir kt.).

Kitu tyrimu, pristatytu 2020 metais, siekta išsiaiškinti, ar nereceptinių burnos skalavimo skysčių dažnas naudojimas (du kartus per dieną ir dažniau) gali padidinti hipertenzijos riziką. Tyrimas truko trejus metus, jame dalyvavo 540 dalyvių. Rezultatai patvirtino, kad dažnas burnos skalavimo skysčio naudojimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos rizika, nepriklausomai nuo pagrindinių hipertenzijos rizikos veiksnių (Joshipura, Muñoz-Torres , Fernández-Santiago ir kt.)

O Pietų Korėjoje atlikti bandymai su pėlėmis parodė neigiamą burnos skalavimo skysčių poveikį į osteoblastus panašioms ląstelėms ( Lim J., Lee J.E., 2 Park J. ir kt., 2022). Kasdieniniame gyvenime naudojamas burnos skalavimo skystis turi pranašumų: pasiekia vietas, kurių nepasiekia dantų šepetėlis, atgaiviną burnos kvapą. O gydomieji burnos skalavimo skysčiai padeda minkštiesiems audiniams gyti, slopina dantenų uždegimą, kontroliuoja apnašą, mažina dantų ėduonies atsiradimo tikimybę. Vis tik šią cheminę apnašų kontrolės priemonę derėtų naudoti tik tuomet, kai ją paskiria gydytojas odontologas ar burnos higienistas, prieš tai įvertinęs Jūsų burnos sveikatą.

Dažniausiai skalavimo skysčius specialistai rekomenduoja naudoti asmenims, kuriuos vargina dantenų uždegimas, periodonto audinių ligos bei po chirurginių operacijų burnos ertmėje ir t.t. Tačiau net ir šiems asmenims nerekomenduojama burnos skalavimo skysčių naudoti nuolatos.

Todėl, atsižvelgiant į anksčiau pateiktą informaciją, raginame gerai pagalvoti prieš perkant burnos skalavimo skystį.

Dantų valymas

O rūpinantis savo burnos sveikata atminkite, kad svarbiausia:

  • Sąžiningai naudoti mechanines burnos priežiūros priemones: dantų šepetėlį, tarpdančių šepetėlius, dantų siūlą ir kt. Labai svarbu naudoti tarpdančių valymo priemones kiekvieną dieną!
  • Dantų šepetėliu kruopščiai valyti savo dantis iš visų pusių, stengiantis visiems paviršiams skirti vienodai laiko (todėl valydami dantis, stenkitės skaičiuoti: pvz.: viršutiniame žandikaulyje, iš išorės valant dantis, skaičiuokite iki 30-ies, iš vidinės pusės – iki 30-ies, iš kramtomųjų paviršių taip pat valant skaičiuokite iki 30-ies; lygiai taip pat apatiniame žandikaulyje;). Tokiu būdu dantis įmanoma švariai išvalyti vos per 3 minutes.
  • Ir, žinoma, nepraleisti profilaktinių vizitų pas gydytoją odontologą.


Literatūra:

1. Sgan-Cohen H.D, Vered Y. (2003). Plaque removal and oral health promotion potential for the elmex interX medium toothbrush: clinical efficacy and safety evaluation J Clin Dent 2003;14(3):70–73

2. Smolarek P.C., Esmerino L.A., Chibinski A.C. ir kt. (2015). In vitro antimicrobial evaluation of toothpastes with natural compounds Eur J Dent 2015;9(4):580–586

3. Maturo A. (2012). Medicalization: Current concept and future directions in a bionic society Mens Sana Monogr 2012;10(1):122–133

4. Marsh P.D. (2006). Dental Plaque as a Biofilm and a Microbial Community-Implications for Health and Disease. BMC Oral Health. 2006;6((Suppl. S1)) doi: 10.1186/1472-6831-6-S1-S14.

5. Joshipura K.J. , Muñoz-Torres F.J., Morou-Bermudez E. ir kt. (2017). Over-the-counter mouthwash use and risk of pre-diabetes/diabetes. Nitric Oxide actions. 2017 Dec 1;71:14–20. doi: 10.1016/j.niox.2017.09.004. Epub 2017 Sep 20

6. Lim J., Lee J.E., Park C.H. ir kt. (2022). Evaluation of the Effects of Mouthwash on the Morphology and Cell Viability of Osteoblast-Like Cells.Published online 2022 Feb 4. doi: 10.1155/2022/5884974

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją