Realybė, kaip teigia medikai, niūri, mat dėl ligos kreipiamasi vėlyvoje ligos stadijoje.
„Gąsdinti yra kuo, mat Lietuva yra viena iš Europos valstybių, kur burnos vėžio atvejai diagnozuojami labai vėlai – jau terminalinėje stadijoje“, – konstatuoja VUL Žalgirio klinikos direktorė prof. Alina Pūrienė.
Ligą konstatavus tokioje stadijoje, anot šios klinikos burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovo doc. dr. Lino Zalecko, daugiau nei 5 metus išgyvena vos 20–30 proc. sergančiųjų.
Medikas taip pat primena, kad skausmas – vienas iš vėlyvos stadijos ženklų.
Burnos vėžys – tai piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Burnos vėžys, kaip ir kiti vėžiai, išsivysto tada, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.
Galimi burnos vėžio simptomai yra labai įvairūs. Dažniausiai ši vėžio forma būna auglio arba ilgą laiką negyjančios opos pavidalo. Taigi, burnoje gali atsirasti patinimas, paburkimas, sustorėjimas, guzelis arba šiurkštus, žaizdotas, šašuotas, negyjantis plotelis.
Burnos vėžio prevencijos mėnesio metu nemokamai tikrinami visi, kurie kreipsis į akcijoje dalyvaujančias įstaigas pastebėję įtartiną darinį burnos, galvos ar kaklo srityje.
Daugiau – įraše.