Nors vis dar dažnai manoma, jog dauguma odontologinių ligų yra nulemtos genetiškai, Roko Borusevičiaus teigimu, didžiausią įtaką jų atsiradimui visgi turi mūsų kasdieniai burnos higienos įpročiai. Tiek minkštųjų, tiek kietųjų audinių burnos ertmės ligos dažniausiai yra prastos burnos higienos ir kitų rizikos veiksnių (pvz., rūkymo) pasekmė.
Kalbėdamas apie dantų priežiūrą namuose, gydytojas akcentuoja, kad gera burnos higiena nėra tik dantų valymas pasta ir dantų šepetėliu du kartus per dieną. Tarpdančių ir liežuvio valymas – taip pat būtinos priemonės, padedančios kontroliuoti burnoje esančių mikroorganizmų skaičių ir išvengti daugelio ligų.
Pasak R. Borusevičiaus, nemažai žmonių galvoja, kad tarpdančių valymui pakanka siūlo, tačiau remiantis daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, efektyviausia tarpdančių valymo priemone vis dėlto pripažįstami tarpdančių šepetėliai. Siekiant užtikrinti gerą burnos priežiūrą namuose, taip pat rekomenduojama naudoti burnos irigatorius, valančius tarpdančius vandens srove, tačiau, specialistų teigimu, šis prietaisas – tik papildoma tarpdančių higienos priemonė, nepakeičianti tarpdančių šepetėlių.
Pasak gydytojo periodontologo, mūsų dantų ir burnos ertmės biologinės struktūros (emalis, periodonto audiniai, dantenos, periodonto raištis ir kt.) yra unikalios, todėl net ir naudojant pažangiausias priemones bei metodus, neįmanoma tobulai jų atkurti.
Pavyzdžiui, dantys nuo krūvio gali pakeisti savo padėtį, jie yra atsparūs uždegimams, jais geriau jaučiame sukandimo jėgą (sukandus dantis, tarp jų galima jausti vos 10–20 mikronų dydžio objektą). Deja, nuolat veikiant įvairiems biologiniams, cheminiams ir mechaniniams veiksniams, danties audinių ir struktūrų pažeidimų dažniausiai nepavyksta išvengti.
Jeigu dėl jų dantų netenkama, juos atstatyti galima tradiciniais metodais, pasitelkus įprastą danties protezavimą.Tačiau sparčiai tobulėjant odontologijos mokslui, atsiranda nauja kryptis – regeneracinė odontologija, užtikrinanti žymiai efektyvesnį rezultatą.
„Anksčiau, kai matydavome, kad danties defektas nebeatstatomas ir prognozuojama implantacija, vadovaujantis senesne gydymo strategija, gydymas vykdavo etapais – iš pradžių dantį pašalindavome, po to laukdavome, kol žaizda sugis, o po kiek laiko, nusprendus sriegti implantą, pamatydavome, kad nebėra kaulo ir minkštųjų audinių. Tada mėgindavome juos atkurti, prireikdavo daug papildomų procedūrų ir intervencijų, sukeliančių nemenką diskomfortą pacientui.
Dabar geriau suprantame žmogaus audinių regeneracinį potencialą ir žinome, kad išrovus dantį, vyksta gijimo procesas – pašalinto danties vietoje suaktyvėja kraujotaką, suplaukia ląstelės, padedančios atkurti pažeistą audinį ir viską pertvarkyti. Taigi, tai – gera proga, išnaudojant šį organizmo potencialą, iš karto įsriegti implantą ir įdėti protezinį komponentą, taip pagreitinant gijimo procesą. Taip ne tik sutrumpinama gydymo trukmė, bet ir mažiau dirginami audiniai, išvengiama kaulo ir minkštųjų audinių priauginimo procedūrų, o ir gydymas kainuoja ženkliai pigiau“, – pasakoja R. Borusevičius.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių iš karto po danties pašalinimo negalima sriegti implanto arba pacientas iš karto neplanuoja implantacijos dėl finansinių galimybių, ortodontinio gydymo poreikio ar kitų aplinkybių, siekiant išvengti kaulo tirpimo, pasitelkiama regeneracinės odontologijos technika, padedanti išsaugoti alveolės kaulinius audinius.
„Dažniausiai tokiu atveju į pašalinto danties vietą dedame kaulinius pakaitalus, sumaišytus su kraujo plazma. Iš kraujo plazmos taip pat galime pasigaminti membraną, sudėti daug jos sluoksnių ir viską užsiūti. Taip kaulas tampa kompaktiškesnis, išlaikomas jo tūris, storis, plotis, ir sumažėja tikimybė, kad atėjus implantacijos laikui, prireiks kažkokių papildomų kaulinių audinių priauginimo procedūrų. Pažangios technologijos dėka galima ženkliai sulėtinti kaulo tirpimo procesą arba net keliems metams jį iš viso sustabdyti“, – pasakoja dr. Ieva Gendvilienė.
Jeigu ši galimybė buvo praleista ir, atėjus implantavimo laikui, visgi nepakanka kaulinio audinio, reikia atlikti jo priauginimą (augmentaciją). Šiuo metu kaului atstatyti pasitelkiami įvairūs kaulo pakaitalai, tačiau naudojamos medžiagos nėra idealios ir turi įvairių trūkumų. Todėl bendradarbiaujant su VU Gyvybės mokslų centro Biochemijos institutu, siekiama 3D biospausdintuvu pagaminti kaulinio audinio pakaitalą – trimatį karkasą, kuris būtų mechaniškai atsparus, atkurtų prarastą kaulo tūrį ir kartu skatintų kaulinio audinio įaugimą į patį karkasą.
Šiuo metu vykdomi moksliniai tyrimai, spausdinami karkasai ir bandoma juos pritaikyti tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais. Tam, kad ateityje 3D spausdintus kaulus būtų galima naudoti ir žmonėms, dar prireiks išsiaiškinti, kaip atspausdintas karkasas veikia organizmą, kokią įtaką kaulo formavimuisi daro įvairios 3D spausdinimui naudojamos medžiagos, atlikti daugybę kitų tyrimų. Tačiau projekte dalyvaujantys gydytojai įsitikinę, kad galimybė, naudojant šį metodą, atstatyti prarastą kaulinį audinį odontologijoje bei veido ir žandikaulių chirurgijoje leistų pacientui patirti mažiau diskomforto ir reikšmingai prisidėtų prie medicinos ateities.
„Kol vyksta tyrimai, kaulo priauginimui naudojami tradiciniai metodai, tačiau atsižvelgdami į specifinius paciento parametrus, jau dabar įprastais spausdintuvais galime atsispausdinti tam tikrus komponentus, membranas. Siekdami išnaudoti regeneracinį organizmo potencialą, kaulo priauginimo procese panaudojame išrautus virškomplektinius, nereikalingus dantis, kuriuos anksčiau tiesiog išmesdavome. Bet juk tai – gyvybės ląstelės. Taigi, esant palankiai situacijai, išrautą dantį dedame į specialų smulkinimo prietaisą, o gautus miltelius dedame į trūkstamo kaulo vietą. Kadangi tai yra autologiškos, to paties žmogaus ląstelės ir organizmas labai gerai jas priima, garantuojamas geras rezultatas. Ši technologija padeda užtikrinti ir sėkmingą didelės apimties kaulinių defektų regeneraciją. Jos dėka gydymas kainuoja pigiau, nes nereikia naudoti dirbtinių kaulo pakaitalų.“, – regeneracinės odontologijos galimybes toliau vardina I. Gendvilienė.
Dar viena iš paslaugų, atliekama siekiant efektyviai panaudoti organizmo regeneracinį potencialą, – dantų autotransplantacija, t. y. protinio danties perkėlimas į prarastų krūminių dantų sritį.
„Netekusiems danties pacientams įprastai siūloma jį atkurti implanto pagalba. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai pacientas kitoje žandikaulio pusėje turi visiškai sveiką, nepilnai susiformavusį, funkcijos neatliekantį protinį dantį. Tokiu atveju skatimeninio planavimo metu galima įvertinti, ar protinis dantis yra tinkamas perkelti į prarasto danties sritį. Atitikus reikalingus kriterijus, dantų technikai 3D spausdintuvu atspausdina protinio danties prototipą, pagal kurį prarasto danties vietoje suformuojamas kaulas. Tuomet protinis dantis atsargiai pašalinamas ir perkeliamas į reikiamą sritį. Taip išvengiama implantacijos, sumažėja gydymo išlaidos, o rezultatas – gyvas dantis. Ši dantų atkūrimo metodika ypač praverčia paaugliams ir jauniems žmonėms, kai implantuoti dėl augimo ypatumų dar negalima, bet prarasto danties vietoje norima neprarasti kaulo“, – pasakoja šią procedūrą jau daugeliui pacientų sėkmingai atlikusi burnos chirurgė.
Atkuriant dantis implantais, siekiant išvengti žmogiškų klaidų ir net sudėtingiausiais atvejais implantą įsriegti itin tiksliai, pasitelkiama gidinė implantacija. Šis metodas padeda ne tik užtikrinti ypatingai tikslią ir tinkamą protezavimui implanto padėtį, bet ir maksimaliai sumažinti skausmą bei nemalonius pojūčius, pagreitinti gijimą. Pagal paciento duomenis dantų technikų laboratorijoje parengtas chirurginis gidas užtikrina geriausią implanto padėtį tiek protezavimo, tiek kaulo atžvilgiu ir padeda išvengti kaulo priauginimo, o jeigu jo vis dėlto prireikia, dažniausiai jis būna minimalus. Gydytojai ir dantų technikai ne tik suplanuoja implantų padėtį, bet jeigu jų dedama daugiau ir skiriasi jų kryptys, pagamina specialias, skirtingų kampų tarpines atramas, kurios dedamos tarp protezo ir implanto. Taip pat parenkama, kokio aukščio ir krypties tos atramos turi būti. Tai labai pagreitina chirurgo darbą ir nepriekaištingai išlygiuoja implantus. Taip užtikrinami ir ilgalaikiai gydymo rezultatai, nes pacientai gali žymiai geriau valytis ir prižiūrėti protezus, kontroliuoti apnašą ir išvengti dantenų ir kaulo uždegimo apie implantus.
Tikslioji medicina (angl. precision medicine) – tai nauja tendencija medicinoje, kuria siekiama visą gydymą padaryti kuo tikslesnį. Gydytojų komandos sukurtas ir nuolat tobulinamas tikslios skaitmeninės implantacijos ir protezavimo (angl. accurate digital implantology and prosthodontics (ADIP)) protokolas apima viso gydymo proceso, pradedant skaitmeninės implantacijos planavimu bei atlikimu ir baigiant skaitmeniniu protezavimu, tikslumo koordinavimą. Pasak dr. Agnės Gedrimienės, pagal šį protokolą, surinkus ir specialiais algoritmais apdorojus skaitmeninius paciento vaizdus, galima pagaminti preciziškai tikslius protezus, ar tai būtų nedidelės apimties restauracija, ar pilnas bemetalės keramikos tiltinis protezas bedančiam žandikauliui.
„Siekiant maksimaliai kokybiško protezavimo, didelis dėmesys turi būti skiriamas ne tik estetikai, bet ir protezų funkcinėms savybėms. Tikslios skaitmeninės implantacijos ir protezavimo protokolas leidžia įvertinti visas rizikas ir pagaminti tikslius, lengvai prižiūrimus protezus, taip užtikrinant tiek jų, tiek implantų ilgalaikiškumą. Chirurginių gidų dėka protezą galima patogiai uždėti iš karto po implantacijos, kai tuo tarpu, taikant tradicinius gydymo metodus, tą padaryti yra keblu. Šio protokolo naudojimas iš esmės užtikrina, kad visi gydymo žingsniai bus atlikti maksimaliai gerai, eliminuojant bet kokius veiksnius, galinčius nulemti vienokią ar kitokią nesėkmę. Pacientams jis suteikia daugybę naujų galimybių ir geresnius gydymo rezultatus“, – baigdama pokalbį džiaugiasi gydytoja odontologė ortopedė dr. A. Gedrimienė.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!