Dantenų uždegimas (gingivitas) – tai viena dažniausiai pasitaikančių dantenų ligų. Dantenų uždegimą sukelia mikroorganizmai, esantys minkštosiose ar jau mineralizuotose apnašose.
Prasidėjus dantenų uždegimui iki tol sveikos, rausvos, nekraujuojančios dantenos tampa raudonos, neelastingos, paburkusios ir kraujuoja prisilietus.
Gingivitas gydomas atliekant profesionalią burnos higieną, tobulinant burnos higienos įgūdžius, skalaujant burną specialiais skalavimo skysčiais ar vartojant probiotikus (gerąsias bakterijas). Gingivitas išgydomas maždaug per 8 savaites, tačiau rezultatas bus pasiektas tik tada, jei žmogus ne tik naudos specialias priemones, bet ir tinkamai valys dantis.
Negydomas dantenų uždegimas gali progresuoti jau į kitą ligą – periodontitą, todėl labai svarbu visiškai nuvalyti minkštą apnašą nuo dantų ir iš tarpdančių.
Periodontitas (dar vadinama „paradantozė“) – tai uždegiminis procesas kuris apima ne tik dantenas, bet ir apie dantį esantį kaulą – jo netenkama, jis pradeda nykti. Periodontitu suserga tikrai ne kiekvienas – kad jis atsirastų, turi susidaryti visa grandinė ligai palankių sąlygų: nepakankama asmeninė burnos higiena, pasikartojantys ir negydomi dantenų uždegimai, stresas, sisteminės ligos, genetika ir kt.
Ligos simptomai vystosi palaipsniui, be skausmo. Dantenos, kaip ir gingivito atveju, gali kraujuoti, kartais jos supūliuoja, gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Dėl nykstančio kaulo aplink dantis, dantys gali pradėti klibėti. Periodontitas skiriamas į lengvą, vidutinį ir sunkų, priklauso nuo to, kiek kaulo jau yra prarasta. Liga pati nepraeina, todėl gydymas yra būtinas. Negydomas periodontitas gal baigtis dantų netekimu. Laiku diagnozavus ligą, ją galima išgydyti, sustabdyti ar stabilizuoti.
Todėl tie, kurie mano, kad profesionali burnos higiena nėra reikalinga, arba, kad tai yra tik mados reikalas, labai smarkiai klysta. Tai yra prevencija nuo dantų ėduonies, gingivito, periodontito arba jau esant šiems sutrikimams – svarbi jų gydymo dalis.
Vizitas pas burnos higienistą:
1. Pacientas apmoka individualios burnos higienos procedūrą, jam parenkamos tinkamiausios priežiūros priemonės. Paaiškinama individualios ir profesionalios burnos higienos reikšmė, akmenų ir dantenų ligų etiologija. Labai svarbu suprasti, kad profesionali burnos higiena nėra tik akmenų mechaninis nuvalymas, jeigu žmogui nėra paaiškinama ir parodoma kaip iš tikrųju taisyklingai valyti dantis, naujų akmenų burnoje jis gali turėti jau po mėnesio.
2. Pacientas supažindinamas su esama burnos ertmės būkle. Parodomos blogai išvalytos vietos, esami dantų ar dantenų pakitimai.
3. Dantų akmenys šalinami specialiais rankiniais instrumentais ir ultragarsiniu skaleriu. Valymas ultragarsu ir rankiniais instrumentais vienas kitą papildo. Ultragarso aparatas sukelia didelio stiprumo oro bangą, kuri išskleidžiama iš antgalio. Virpesiai nuskelia akmenį nuo danties, pačiam dančiui nepakenkdami.
4. Esant pigmentinėms apnašoms (šios atsiranda nuo tabako, arbatos, kavos, spalvotų gėrimų ir maisto vartojimo) jas šaliname oro abrazijos būdu – sodos srove (dantų paviršius nupurškiamas suspausto oro ir vandens srove). Sodos nenaudojame pacientams turintiems jautrius dantis, dantenų uždegimą ir tiems, kuriems nesikaupia pigmentai.
5. Dantys poliruojami specialia pasta, šepetėliais bei gumytėmis, kad dantų paviršius taptų lygus.
6. Jei akmenų yra labai daug, dantenos kraujuoja dirbant, procedūra gali būti atliekama per kelis kartus. Esant dantenų kraujavimui, po procedūros pacientui yra paskiriami antiseptiniai skalavimo skysčiai arba kitos priemonės dantenų uždegimui gydyti. Dantenos gyja apie 8 savaites, todėl labai dažnai sekantį kartą pacientą kviečiame pasirodyti po 1-2 mėn. higienos užbaigimui, individualios higienos įgūdžių įvertinimui.
7. Sergant periodontitu, turint didelį dantų jautrumą arba baimę odontologinėms procedūroms, higiena gali būti atliekama su nuskausminimu.
8. Profesionalią burnos higieną rekomenduojame atlikti 1-4 kartus per metus. Kaip dažnai reikia kartoti procedūrą, priklauso nuo burnos ertmės būklės bei jūsų individualios burnos higienos.
9. Dieną po procedūros rekomenduojame vengti spalvotų gėrimų ir maisto (kava, arbata, sultys, mėlynės, burokėliai ir pan.) ir žinoma nerūkyti.
Dažnai žmonės išsigąsta, kad po higienos dantys tampa jautresni, o ir dantenos būna pakraujuoja.
Nereikėtų dėl to pergyventi. Atsiradusiu nežymiam dantų jautrumui po procedūros atliekame fluoro aplikacijas, arba paskiriame specialias pastas jautriems dantims.
Esant sveikoms dantenos ir gerai individualiai higienai, procedūros metu ir po jos dantenos gali visai nekraujuoti, bet, kad ir kaip būtų liūdna, mažai žmonių dantis valo taisyklingai. Todėl jeigu jūs nevalote tarpdančių arba su paprastu šepetėliu atliekate horizontalius judesius (taip minkštą apnašą sustumiate į tarpdančius ir po dantenomis), tikrai galite tikėtis kraujavimo higienos metu ir po jos. Net jei žmogus valydamas dantis šepetėliu pats nemato kraujavimo, dar nereiškia, kad dantenos tikrai yra sveikos, uždegimas gali slėptis tarpdančiuose. Apie esamą uždegimą, blogai išvalytas vietas burnoje, visuomet kalbame ir rodome pacientams dar prieš atliekant burnos higieną. Valant dantis ir tarpdančius taisyklingai, kraujavimo po kelių dienų turėtų nebelikti.
Prisiminkite kad, bet koks uždegimas mūsų kūne daro įtaką bendrajai sveikatai. Kraujuojant dantenoms ir periodontito bakterijoms patekus į kraujotaką, tai gali neigiamai paveikti bendrą organizmo būklę: širdį, plaučius, inkstų darbą, sąnarius ir net vaisių nėštumo metu.