Vaikų odontologų 60 kartų mažiau
Pirmiausia gydytojai odontologai pirštu baksnoja į prastą vaikų dantų sveikatą. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Odontologijos instituto direktorės prof. dr. Vytautės Pečiulienės, Lietuvoje 80 proc. vaikų turi dantų ėduonį. Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia tik 20 proc.
Nors Lietuvos vaikų dantų būklė nepavydėtina, šalyje vaikų gydytojų odontologų yra vos 61, suaugusiųjų specialistų beveik 60 kartų daugiau – 3644.
„Vaikų odontologų Lietuvoje yra nedaug, jais studentai nenori tapti, nes neapsimoka – tai mažesnes pajamas gaunantys gydytojai. Vaikų odontologai Lietuvoje tarsi dinozaurai, kurie daro tai, kas neįmanoma“, – sakė prof. dr. Vytautė Pečiulienė.
Nustatyta, kad jau į pirmą klasę dauguma atėjusių moksleivių turi bent vieną sugedusį dantį. Tik 17,4 proc. vaikų į pirmą klasę ateina su visais sveikais dantimis.
Šeštoje klasėje Lietuvos vaikų dantų būklė šiek tiek geresnė, nes tokio amžiaus (12–13 metų) vaikams jau būna iškritę pieniniai dantys. Vis dėlto tokio amžiaus vaikų grupėje yra tik 25 proc., kurių visi dantys yra sveiki.
R. Račienė sako, kol moksleiviai baigia mokyklą, jų dantų būklė vėl pablogėja. „Sulaukę 18 metų jaunuoliai stipriai priklausomi nuo gydytojų odontologų, – sakė dr. R. Račienė. – Mokyklinio amžiaus vaikų sergamumas dantų ėduonimi sudaro 80,3 proc.“
Kaip stengiasi valstybė?
Vaikams iki 18 metų valstybinėse gydymo įstaigose gydymas skiriamas nemokamai, tačiau tėvai ne visuomet pasiryžę vaikus nuvesti apžiūrai.
Nuo 2005 metų vykdoma silantų programa. Nuolatinių dantų padengimo silantais programa apmokama nuo 6,33 iki 12,72 eurų, priklausomai nuo dengiamų dantų skaičiaus. Programos metu buvo panaudota 5,721 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Per 13 metų pagal šią programą išgelbėti milijonai vaikų dantų. Nors situacija vis tiek labai prasta.
Jau ketvirtus metus Lietuvoje vykdoma privaloma vaiko burnos sveikatos patikra – valstybė apmoka už vaiko burnos sveikatos priežiūrą ir paruošia mokyklai. Moksleivių paruošimo mokyklai paslauga laikoma suteikta, jei suteikus šią paslaugą nustatoma, kad visi dantys yra sveiki, ir tai nurodoma ambulatorinėje asmens sveikatos kortelėje. Nustačius, kad dantys yra nesveiki, paslauga laikoma suteikta, kai jie pagydomi ir tai nurodoma ambulatorinėje asmens sveikatos kortelėje.
„Ši paslauga yra skatintina, apmokamas moksleivio paruošimas mokyklai. Jei vaiko dantys yra pilnai išgydomi, gydytojas odontologas gali papildomai gauti 1,59 euro, pridedant 0,64 euro gydytojo odontologo padėjėjui. Nežinau, kiek atsirastų gydytojų odontologų, kurie verstųsi per galvą, kad vaiko dantys būtų išgydyti, kad gautų iš valstybės šį priedą, – sakė dr. R. Račienė.
– Taip pat įstaigos gali užsidirbti, jei patikrins daugiau nei 85 proc. prisirašiusių vaikų – už kiekvieną vaiką valstybė tuomet moka po 3 eurus. Jeigu į gydymo įstaigą atvyks pasitikrinti mažiau nei 30 proc. prisirašiusių pacientų, deja, valstybė nesumokės nieko. Lietuvoje yra 10 proc. viešųjų odontologijos įstaigų ir 90 proc. privačių, todėl didelė tikimybė, kad nemaža dalis vaikų tikrinasi ir gydosi dantis pas privačiai dirbančius odontologus.“
Vaiko dantų gydymui valstybė skiria 14,10 eurų per metus. Kita vertus, vaikų dantų protezavimui (išskirtinė teisė vykdyti dantų protezavimą be eilės) skiriama 413,51 euro. Nuo 2012 iki 2016 vaikų, kuriems buvo protezuoti dantys, skaičius išaugo tris kartus. Gydytojams odontologams apsimoka protezuoti vaikų dantis ir gauti už tai nemenkas lėšas.
Didelis dėmesys protezavimui
Lietuvos valstybė suaugusiųjų dantų protezavimui skiria daugiausiai 1272,31 euro, tačiau neretai vyresnio amžiaus ar rimtesnes dantų ligas turintiems žmonėms protezavimas gali kainuoti ir 5 000 eurų.
Valstybinės ligonių kasos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų departamento paslaugų ekspertizės ir kontrolės vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė informuoja, kad 2016 metais buvo atliktas dantų protezavimo tvarkos pakeitimas, siekiant sumažinti dantų protezavimo paslaugos laukimo eiles.
Kasmet dantų protezavimo nuo 2 iki 8 metų (vidutiniškai 4–5 metus) laukia 30 000 asmenų.
Pažymima, kad valstybė finansuoja dantų protezus ne dėl estetikos, o dėl galimybės naudotis bent minimalia kramtymo funkcija, galėtų nevaržomai kalbėti, todėl net ir trumpiausias – 2 metų – laukimas kai kuriems asmenims gali būti nepakeliamai sunkus.
Sveikintina, kad kai kurios savivaldybės prisideda prie dantų protezavimo rėmimo – beveik 700 asmenų buvo atliktas dantų protezavimas iš savivaldybių biudžetų. 2016 metais iš 60 savivaldybių 21 rėmė savo gyventojų dantų protezavimą.
Kaip sako J. Grigarienė, jau šiais metais PSDF lėšos bus skirstomos pagal tam tikras asmenų, kurie turi gauti dantų protezavimo paslaugas, grupes, t. y. senjorai (65 metų amžiaus ir vyresni) bei nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys.
Odontologai turi viziją
Gydytoja vaikų odontologė dr. R. Račienė teigia, jog odontologų vizija – nauja karta be dantų ėduonies. Tam siūlomos ir priemonės: nėščiųjų mokymo apie vaiko burnos sveikatą organizavimas, vaikų burnos patikra iki metų (išdygus pirmam dantukui), dantų ėduonies rizikos įvertinimas.
Gydytoja vaikų odontologė siūlo visas prevencines priemones taikyti, atsižvelgiant į dantų ėduonies riziką nuo pirmo danties: 1–4 apsilankymai pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą per metus, mokantis individualios burnos higienos, vertinant tėvų įgūdžius išvalyti vaiko dantis, mokant taisyklingos mitybos, skatinant saldumynų vartojimo mažinimą, esant indikacijoms – padengti dantis fluoro laku. Reikėtų įdiegti ir kasdienį vaikų dantų valymą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, organizuoti mokymus, skatinančius burnos priežiūrą vaikų mokymo įstaigose.
Gydytoja vaikų odontologė teigia, būtų idealu, jei valstybės požiūris į odontologiją būtų toks, kad dantis labiau apsimokėtų taisyti, o ne šalinti ir protezuoti.
„Praėjusį penktadienį Seime į apskritojo stalo diskusiją susirinkę odontologai išsakė savo problemas ir ieškojo konsensuso, siekiant valstybinio požiūrio į odontologiją. Tam turi suremti pečius tiek odontologai, tiek valstybė. Pacientas Lietuvoje turi gauti geriausias jam reikalingas paslaugas, – sakė Lietuvos Respublikos odontologų rūmų pirmininkas Alvydas Šeikus.
– Deja, daug kas atsiremia į laisvosios rinkos taisykles. Kainų Europos Sąjungoje reguliuoti neįmanoma. Be to, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai yra ne kontroliuojanti, o vienijanti organizacija.
Tačiau Odontologų rūmai laikosi pozicijos, jog valstybinėse gydymo įstaigose situacija turi keistis iš esmės. Antradienį Rūmai oficialiai kreipėsi į Konkurencijos tarnybą dėl galimybių reguliuoti kainas odontologijoje“.