Svarbiausia – paciento sąmoningumas
Pasak odontologės, mūsų organizmas nėra padalintas į atskirus stalčiukus, o tai, kas yra burnoje, yra visur. Tad burnos higiena yra itin svarbi ir didžiulio dėmesio reikalaujanti tema.
„Reikia ją plėsti, reikia apie ją kalbėti tūkstantį kartų, daryti tai mokyklose, pasitelkiant informacines technologijas. Ne tik odontologas, bet ir bendrosios praktikos gydytojas turi nuolat priminti šią problemą. O ypač LOR (otorinolaringologas) gydytojas, kuris žiūrėdamas į gerklę mato, kiek yra sugedusių dantų. Juk tas bakterinis fonas yra bendras. Žiūrėdamas į dantis negali taip siaurai ir išskirtinai žiūrėti tik į juos. Nuo pat to momento, kai jis užeina pro duris turi pacientą matyti panoramiškai“, – tikina R. Zykutė.
Kalbėdama apie teisingų įpročių formavimą specialistė akcentuoja ir žmogaus asmeninio požiūrio svarbą. „Tiesą sakant, manau, jog tai tėra žmogaus sąmoningumo klausimas. Jei jis priima tą informaciją, supranta, kad ji yra vertinga, ir naudoja kasdienėje praktikoje pats, mokydamas to ir vaikus, tada ji gali veikti, gali pasiteisinti. Bet didelė informacijos dalis tiesiog praeina pro ausis dėl laiko stokos, tam tikrų pasiteisinimų, tokių kaip „nesileidžia vaikas valomas dantų“. Man tai nesuprantama. Juk vaikas nesileidžia ir aprengiamas, tačiau nuogo jo į lauką nevedame. Lygiai tas pats yra ir su dantimis. Motyvuok vaiką, žaisk su juo, daryk viską, kad tai taptų rutina, tuomet ateityje bus lengviau“, – tikina R. Zykutė.
Burnos sveikata prasideda vaikui esant įsčiose
Odontologė akcentuoja, jog atėjo laikas apie burnos sveikatą pradėti kalbėti plačiąja prasme. Ne tik sąvokomis „kariesas“, „ėduonis“ ar „skylutė“, kurios, specialistės teigimu, jau yra didelio proceso, kurio mes nesužiūrėjome, pasekmė.
„Burnos sveikata prasideda vaikui dar esant įsčiose. Pirmame trimestre formuojasi visos veido ir žandikaulio struktūros, šešta ir dvylikta savaitės yra labai svarbios šių struktūrų vystymuisi ir jeigu tame laikotarpyje moteris turi bakterinių, virusinių susirgimų, vartoja nikotiną, alkoholį ar negauna tam tikrų medžiagų, visa tai turi didžiulę įtaką“, – teigia R. Zykutė.
Tačiau pasak jos, vaikui gimus formavimosi procesai nesibaigia – reikia nepamiršti stebėti kūdikio mitybą.
„Maitinti krūtimi rekomenduojama ne tik dėl piene esančių gerųjų savybių, tačiau ir dėl krūties žindimo, kaip žandikaulio formavimo elemento. Krūtis kiekvieną dieną prisitaiko prie augančio žandikaulio. Mišinukų buteliukų čiulptukai yra standartinių dydžių ir keičiami kas kurį laiką, o krūtis didėja kasdien ir skatina žandikaulį augti. Taip pat, pastebėta, jog vaikas, kuris buvo maitinamas mišinuku, vėliau turi stipriau išreikštą polinkį į žalingus įpročius, tokius kaip liežuvio, lūpų kramtymas ir čiulpimas, piršto laikymas burnoje ir kita“, – pasakoja odontologė.
R. Zykutės teigimu, kai vaiko mitybos racione atsiranda kietasis maistas ir pradeda formuotis kaulinės struktūros, nereikėtų apsistoti ties tyrelėmis.
„Turi duoti vaikui tokį produktą, koks jis yra iš tikrųjų. Jei tai morka – tai ir turi būti morka tam, kad vaikas susipažintų, kaip šis produktas atrodo, kaip jis laikosi, kokia jo konstrukcija, kietumas. Jis pradeda mokytis taisyklingai kramtyti ir ryti nebe infantiliniu ryjimu (kai tarp dantų yra krūtis)“, – teigia specialistė.
Žalingi įpročiai įgyjami, o ne paveldimi
Nors visuomenėje gaji nuomonė, jog daugelis žalingų įpročių yra paveldimi, specialistė suskumba paneigti šį mitą.
„Žinoma, tam tikros patologijos yra paveldimos, tačiau daugelis tikrai ne. Pagrindinis žalingas įprotis, mano manymu, yra kvėpavimas pro burną. Vaikas turi kvėpuoti pro nosį, o jei negali to daryti, su nosimi kažkas yra ne taip, ji užkimšta. Reikia atlaisvinti kelią kvėpuoti pro nosį, tuomet vaikas uždarys burną, – teigia R. Zykutė ir priduria, jog tokiu atveju pražiotą burną reikia tiesiog užverti ir daryti tai pastoviai.
„Jei vaikas miega išsižiojęs, jo liežuvis nusileidžia į apačią, kad netrukdytų pratekėti orui, žandai spaudžia žandikaulius iš šonų, taip formuodami pailgą veidą, viršutinis žandikaulis siaurėja, o nosis nesivysto. Per ilgą laiką vaikas įpranta kvėpuoti tokiu būdu, o oro kelias pro nosį tiesiog nebesiformuoja. Tuomet reikia kreiptis į gydytojus ortodontus“, – teigia odontologė.
Specialistė ragina atsiradus nors menkiausiam nuogąstavimui, kad kažkas yra ne taip, keliauti pas ortodontą ir klausti patarimo. „Tai tikrai nekainuoja daug. Reikia stebėti, sekti, matyti žalingus įpročius. Tai yra vaiko sekimas jo augimo metu, mes negalime jo paleisti“, – ragina R. Zykutė.
Griežiate dantimis? Taip Jūsų nervų sistema atsako į stresą
Pasak specialistės, griežimas dantimis šiandien jau nėra laikomas patologija.
„Tai yra natūrali organizmo reakcija į stresą. Taip gydosi mūsų nervų sistema, kai mes miegame. Įsivaizduokite, ką darote, kai jums ima kraują? Juk sukandate dantis. Taip natūraliai įvyksta cheminiai procesai pagumburyje, kurių metu išsiskiria tam tikros cheminės medžiagos į kraują, sukeldamos savaiminį nusiskausminimą. Sukąsdami dantis mes natūraliai savo organizme iššaukiame nuskausminamuosius. Lygiai tas pats vyksta ir naktį – mes pervargstame, mūsų nervų sistema išsenka. Nevadiname to nervų sistemos skausmu, bet taip yra. Griežimas dantimis yra jo gydymas, nuraminimas“, – teigia R. Zykutė.
Taip pat, odontologės teigimu, sureikšminti reikėtų ne patį griežimą, o jo priežastis ir pasekmes bei apgalvoti kaip jas sumažinti.
„Pirmiausiai reikėtų mažinti stresą. Suprantu, jog XXI amžiuje, išsivysčiusiose šalyse jis yra visur aplink mus, bet tai vis tiek reikia daryti. Antra, konsultuotis su specialistu apie tai, kiek dantų griežimas jau yra pakenkęs dantų audiniui. Ar užtenka nešioti naktines kapas, ar reikalingas ir struktūrų atkūrimas“, – pasakoja R. Zykutė.