Paprastai dėl karieso žmonės linkę kaltinti netinkamą maistą, gausų angliavandenių vartojimą. Tačiau Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja vaikų odontologė Rūta Petravičienė portalui „Delfi“ teigė, kad yra ir daugiau kaltininkų, dėl kurių genda mūsų dantys.
Su gydytoja R. Petravičiene kalbėjomės apie pagrindines dantų ėduonies atsiradimo priežastis, gydymo būdus ir prevenciją.
Karieso atsiradimo priežastys
Paklausta, kokios galimos karieso atsiradimo priežastys, gydytoja visų pirma paminėjo burnos mikroorganizmus.
„Dantų ėduoniui vystytis būtini: burnos mikroorganizmai, jų veiklą palaikantis substratas (angliavandeniai) bei kontaktas su danties kietaisiais audiniais. Laikui bėgant, sąveikaujant šiems veiksniams, atsiranda ėduonies požymių, – paaiškino medikė, pridūrusi: – Negalime sakyti, kad kaltas tik maistas, nes karieso atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Įtakos turi ir įgimti veiksniai (pvz.: dantų apnašų sudėtis, kaupimasis, seilėtekio greitis, silpnas imunitetas, genetinis polinkis ir kt.), ir paties žmogaus veikla, t.y. įgyti įpročiai (mityba, asmens burnos higienos įpročiai)“.
Anot medikės, dažniausiai ėduonis pažeidžia dantis, kurių anatominė struktūra yra sudėtingesnė, taip pat tuos, kuriuos sunkiau prižiūrėti, kokybiškai išvalyti dėl jų vietos ar netaisyklingos padėties burnoje.
„Jeigu kalbame apie dantų rūšį, tuomet dažniausiai pažeidžiami būtų krūminiai dantys“, – patikslino gydytoja R. Petravičienė.
Vien asmeninės burnos higienos neužtenka
Įprastai manoma, kad karieso simptomas yra padidėjęs dantų jautrumas, tačiau pašnekovė pasakojo, kad, jeigu pažeidimas tebėra pradinėje stadijoje, pacientas gali nejausti jokių simptomų ir nepastebėti jokių pokyčių.
„Jeigu situacija pažengusi, pacientas gali pastebėti šiuos pokyčius: dantys pakeičia spalvą, patamsėja; suminkštėja dantų audiniai; emalis pradeda trupėti; atsiranda jautrumas į dirgiklius; padidėja jautrumas dantų kaklelio srityje bei pradeda skaudėti dantis“, – išvardijo gydytoja R. Petravičienė.
Taigi, kaip galima apsisaugoti nuo karieso? Ar užtenka vien kruopščiai prižiūrėti savo dantis?
Gydytoja odontologė patvirtino, kad tinkama asmeninė burnos higiena labai padeda norint apsisaugoti nuo dantų, dantenų ligų, tačiau vien to nepakanka.
„Reikalinga ir mitybos korekcija – rekomenduojama vengti daug cukraus ir kitų saldiklių turinčio maisto bei gėrimų.
Taip pat būtini reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą bei burnos higienistą norint užkirsti kelią ligai pradinėje stadijoje.
Profilaktinių vizitų dažnis nustatomas individualiai pagal dantų ėduonies rizikos laipsnį“, – paaiškino gydytoja.
Gręžti prireikia ne visada
Dėl karieso kai kuriems žmonėms nejauku lankytis pas odontologus. Juos kamuoja baimė, kad dantis gręš ir procedūra bus skausminga. Tačiau kai kuriais atvejais gręžimo galima ir išvengti.
„Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama profilaktikai, todėl pirminio vizito metu stengiamasi išsiaiškinti, dėl kokių veiksnių atsirado pažeidimas, skiriamos individualios rekomendacijos atsižvelgiant į paciento burnos būklę, bendrines ligas. Klinikinės apžiūros metu įvertinama dantų būklė, parenkamas tinkamas, kuo konservatyvesnis gydymo būdas.
Kalbant apie vaikus, ypatingas dėmesys skiriamas naujai dygstantiems dantims. Neseniai išdygę, sveiki dantys dengiami silantais, t.y. hermetizuojančiomis medžiagomis, užpildančiomis dantų vageles, duobeles. Dažniausiai dengiami pirmieji ir antrieji krūminiai dantys, taip pat kartais gali būti dengiami ir prieškrūminiai dantys.
Norėčiau išskirti gydymą „Icon“ infiltracine sistema. Ši minimaliai invazyvi gydymo procedūra taikoma tarpdančių kariesui ir „baltų dėmių“ plitimui stabdyti bei šalinti. Procedūros metu dantys nėra gręžiami, naudojamos tik specialios medžiagos, audiniai lieka sveiki, tačiau taikoma tik pradinio karieso metu, t.y. kai pažeistas emalis ir pirmasis dentino trečdalis, todėl reikalinga ankstyva ir išsami diagnostika“, – dantų gydymo būdus aptarė odontologė.
Pokalbio pabaigoje paprašiau gydytojos įvertinti Lietuvos gyventojų dantų būklę. Ar ji gerėja?
„Visų lietuvių dantų būklę galėtų nusakyti tik sisteminiai moksliniai tyrimai, apimantys didelę dalį populiacijos, atsižvelgiant į daugybę faktorių (pvz.: amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir pan.), todėl vienareikšmiškai teigti tikrai negaliu.
Kalbant apie asmeninę patirtį, manau, jog didėja žmonių sąmoningumas ir rūpinimasis savo sveikata. Jie dažniau lankosi profilaktiškai, kreipiasi į burnos higienos specialistą, taip pat atkreipia dėmesį į asmeninę burnos higieną, mitybą“, – pasidžiaugė gydytoja R. Petravičienė.