Gydytoja M. Lapatinskė Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ papasakojo, kiek kainuoja dantų tiesinimas, kokie yra jo būdai ir kokios procedūros griežtai nerekomenduotų.
Nuo genetikos iki žalingų įpročių
Dažniausiai kreivą sąkandį nulemia genetika.
„Mes paveldime veido bruožus, kaulų struktūrą. Žandikaulių didį, struktūrą, dantų dydį ir formą. Paveldime netgi genetines anomalijas, genetines mutacijas, pavyzdžiui, hipodontiją, kai nesusiformuoja danties užuomazga, paveldime minkštųjų audinių struktūras, liežuvio trumpesnį pasaitėlį, mėsingą lūpos pasaitėlį, dėl ko mes turime diastemą arba kitaip – tarpą tarp dantų. Taigi daugybę faktorių tikrai mes paveldime“, – Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ sakė gydytoja M. Lapatinskė.
Kita didelė grupė priežasčių, dėl kurių formuojasi blogas sąkandis, yra žalingi įpročiai.
Neigiamą įtaką žandikaulių vystymuisi turi kvėpavimas per burną, neteisinga liežuvio padėtis, piršto čiulpimas, kitų daiktų ilgalaikis laikymas tarp dantų lankų, ilgas vaikiško čiulptuko naudojimas.
„Kai mes kvėpuojame per burną, o ne per nosį, tai įjungiame disbalansą veido raumenyne ir žandikaulis auga labiau ne į plotį, o į ilgį, nes mes kvėpuojame ir spaudžiame. Taigi, kai kvėpuojame per burną, susidaro siauresnis dantų lankas ir mes matome tarpą tarp dantų lankų – tą tokią fiziologinę išraišką, galime matyti danteninę šypseną, tai yra kai šypsomės, matosi raudonoji dalis labai plačiai, galime girdėti ir kalbos disfunkciją, nes atsiradus oro tarpui tarp dantų lankų skiriasi ir garsų tarimas.
Taip pat ilgai naudojant čiulptuką arba čiulpiant pirštą ar kitus daiktus laikant tarp dantų lankų, ten formuojasi ertmė, kurią užpildo kažkoks daiktas, o ne žandikaulis. Taip turim tarpą, skylę“, – patikslino medikė.
Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, reikia panaikinti to reiškinio priežastis.
„Dažniausiai tai būna alerginiai rinitai, bet jie būna labiau protarpiniai, kontroliuojami vaistais. Būna adenoidai, kas apsunkina kvėpavimą per nosį. Netgi pašalinus priežastį vaikas įpranta kvėpuoti per burną ir taip susiformuoja kaip žalingas įprotis, kurį reikia tikrai išgyvendinti. Tam mes turim specialistus, miofunkcinę terapiją, kur, kaip mano pacientai sako, yra veido raumenų mankštos. Kineziterapija, pratimais galima tuos įpročius išgyvendinti. Bet reikia dirbti“, – sakė gydytoja M. Lapatinskė.
Dantų kreivumą gali lemti ir netinkama jų priežiūra.
Jeigu mes per anksti netenkame pieninių dantų dėl karieso ar dėl traumos, tai taip pat sutrikdo visą normalią dantų kaitą ir dantys dygsta ten, kur yra vietos. Dažniausiai trūksta vietos tam, kas dygsta paskutinis – tai dažniausiai būna iltys viršuje ir joms trūksta vietos, jas vizualiai matome išoriškai
„Jeigu mes per anksti netenkame pieninių dantų dėl karieso ar dėl traumos, tai taip pat sutrikdo visą normalią dantų kaitą ir dantys dygsta ten, kur yra vietos. Dažniausiai trūksta vietos tam, kas dygsta paskutinis – tai dažniausiai būna iltys viršuje ir joms trūksta vietos, jas vizualiai matome išoriškai“, – pasakojo gydytoja M. Lapatinskė.
Suaugęs žmogus, net jeigu įprastų teisingai kvėpuoti, teisingo sąkandžio vien dėl to nesusigrąžintų, bet, pasak medikės, po ortodontinio gydymo, kai sugydomas sąkandis ir ištiesinami dantų lankai, jam negrėstų atkrytis. O neatsikračius žalingo įpročio, nebus ilgalaikių ortodontinio gydymo rezultatų ir vėl bus atkrytis, rezultatas neliks toks, kokio tikėjotės po gydymo.
Kreivi dantys – ne vien estetikos problema
Paprastai kreivi dantys laikomi estetine problema, tačiau gydytoja sakė, kad dėl to kyla ir daugiau nemalonumų.
„Kreivi dantys, dantų susigrūdimas blogina burnos higieną. Taigi mes prasčiau išsivalome dantis, dėl ko greičiau, dažniau formuojasi akmenys, apnašos, kas sukelia tokią periodonto ligų grandinę: dantenų uždegimą, periodontitus, labai didelio laipsnio periodontitai lemia dantų netekimą.
Dėl blogo sukandimo mes turime neteisingus kramtymo kontaktus, dėl ko dantys neproporcingai greičiau dėvisi, negu turėtų. Dėl to jie gali būti jautresni, gali skilti vainikas ar dalis vainiko, dėl blogo sukandimo ištrupa kakleliai, nes neteisingai pasiskirsto kramtymo jėgos ir visa tai lemia, kad mes galime greičiau netekti dantų.
Taip pat yra labai didelė grupė žmonių, kuriems dėl blogo sukandimo skauda sąnarius – turime sąnarių ligas, tokias kaip sąnario traškesys, skausmas kramtant. Tai irgi didelė grupė, kuri ateina ortodontinio gydymo, nors estetika ir tenkintų.
Ir, žinoma, jeigu netenkame kažkokio danties, tai sutrinka kramtymo funkcija“, – vardijo gydytoja M. Lapatinskė.
Gydytoja pridūrė, kad kreivi dantys turi dar ir psichoemocinį spektrą.
„Jeigu žmogus gali plačiai šypsotis, nekompleksuoti, tai jo teisė pasirinkti: reikia to ortodontinio gydymo, ar nereikia. Tikrai čia nebūtina ta ortodontija.
Bet jeigu žmogus negali šypsotis, kompleksuoja, tai rekomenduočiau, kad ir dėl estetikos tiesinti dantis“, – siūlė medikė.
Gydymas priklauso ir nuo paciento amžiaus
Paklausta, kaip gydomas blogas sąkandis, gydytoja atsakė, kad suaugusiems taikomi keli metodai: gydoma breketas, kapomis arba sudėtingesniais atvejais – jų kombinacija.
„Aišku, naudojame ir papildomas priemones kartais reikalingi ir ortodontiniai miniimplantai, ir plėtikliai, ir distalizatoriai, bet pagrindinės grupės yra breketai ir tiesinimo kapos. Vaikučiams mes dar vis tiesiname dantis plokštelėmis, plėtikais, treineriais“, – sakė gydytoja ortodontė.
Gydymo metodas priklauso ir nuo paciento amžiaus. Kol jis turi ir pieninių, ir nuolatinių dantų, jam breketai nededami. Dažniausiai tokiu atveju gomurys, jeigu yra per siauras viršutinis žandikaulis, plečiamas plėtikais arba plokštelėmis.
„Aišku, tos plokštelės tikrai gerokai pažangesnės, plonesnės, daugiau mikroelementų įdedama į tą plokštelę, kad ji būtų kuo efektyvesnė. Bet pagrindinė jos funkcija, kai yra siauras dantų lankas, kad mes išplėstume ir kad visi nuolatiniai dantukai sudygtų į gerą terpę, į teisingą padėtį“, – sakė gydytoja M. Lapatinskė.
Kalbėdama apie dantų tiesinimą kapomis, medikė sakė, kad jos bus efektyvios, jeigu pacientas kapas nešios tiek, kiek priklausytų. Tai yra, jos ant dantų turėtų būti iki 22 val. per parą, moterims – 21 val., nes kaulas truputį minkštesnis.
„Mes kapas išsiimame, kai valgome kad nesulaužytume, kai valome dantis – taip labai patogu išsivalyti. Toks yra pagrindinis patogumas“, – kuo kapos pranašesnės už breketus paaiškino medikė.
Kas patogiau: kapos ar breketai
„Pavalgius su breketais, [ant dantų] lieka daugybė maisto, nes yra daugybė nišų jam užsilaikyti. Tai tikrai [su breketais] higiena yra labai sunki ir po kiekvieno valgio būtina valyti [dantis].
Su kapomis yra kitaip: mes išimame kapą, pavalgome, išsivalome įprastai dantis – užtenka vieno šepetėlio ir tarpdančių siūlo. Su breketais mes turime turėti kokius 5 šepetėlius, kad visur galėtume prieiti, išsivalyti. Taigi higiena yra sunkesnė“, – pastebėjo gydytoja.
Kapas neretai žmonės renkasi ir dėl to, kad jos yra permatomos, plonos, taigi ant dantų atrodo estetiškiau.
Kiek užtruks dantų tiesinimas, priklauso nuo diagnozės: kuo ji sunkesnė, tuo gydymas ilgesnis. Kartais neužtenka kelerių metų, kartais yra reikalinga žandikaulių operacija, kad pavyktų pasiekti gerą rezultatą. Jeigu gydymai yra nesudėtingi, galima užtrukti tik iki metų, kad pavyktų ištiesinti dantis ar dantų lankus.
Paklausta, kiek gali kainuoti dantų tiesinimas, gydytoja sakė: „Standartinė situacija, kad lietuvių gydymas dažniausiai trunka apie 2 metus. Kaina gali kisti, priklausomai nuo metodikos: ar gydymas su breketais, ar kapomis.
Gydymas kapomis, aišku, priklausomai ir nuo gamintojo, kainuotų nuo 3,5 iki 4 tūkst. eurų už visą gydymą. Gydymas su breketais priklauso nuo breketų rūšies: su metaliniais yra pigiau ir tai gali siekti 2–2,5 tūkst. eurų, su estetiniais – 3,5 eurų.
Dažnai pacientai renkasi tokį kombinuotą variantą, kai viršuje yra estetiniai, apačioje – metaliniai breketai. Tai toks truputį ir ekonominis variantas, ir estetinis. Tai gali ta gydymo kaina per porą metų siekti 3 tūkst. eurų“.
Ar už gydymą reikės sumokėti iš karto, ar galima tai padaryti dalimis, priklauso nuo klinikos politikos.
Vien ištiesinti dantis neužteks
Tam, kad po tiesinimo dantys išliktų tiesūs, net ir po gydymo reikia nešioti vadinamuosius reteinerius – tai yra ant dantų fiksuotos vielutės, naktinės kapos arba naktinės plokštelės, pagal diagnozę individualiai parenkamos pacientams.
„Jeigu tų reterinerių mes nenešiojame, tai rezultatų ir neišlaikome, nes tikrai keičiasi mūsų veido raumenyno jėgos su amžiumi, tirpsta kaulas, dėl to vėl dantukai rotuojasi, migruoja, linkę kreivėti, jeigu mes nepalaikome, neturime tos plokštelės ar kapos“, – sakė gydytoja ortodontė.
Kaip ilgai tai reikės nešioti, priklauso nuo to, kada atliekamas tiesinimas.
„Atlikus paauglystėje, dažniausiai tas retencinis periodas yra 3–4 metai. Vėlesniame amžiuje (maždaug nuo 20 metų) – liūdnos žinios, bet labai mėgstu cituoti savo profesoriaus žodžius, kad nešioti tuos reteinerius reikia tiek, kiek nori turėti tiesius dantis. Nes žandikaulius sukaulėja ir kai mes turime jau stabilią kaulinę bazę ir stumdome dantis, tai normalu, kad jie norės grįžti“, – patikslino gydytoja.
Pavojinga procedūra
Išpopuliarėjusį estetinį plombavimą Turkijoje, kuomet nusmailinami savi dantys ir ant jų uždedamos plombos, gydytoja pasmerkė.
„Jeigu mums nepatinka ranka, mes kažkodėl tos rankos nenusipjauname ir nesistatome bioninės. Čia yra tas pats: dantis yra mūsų kūno dalis ir mes imame sveiką danties audinį, šlifuojame tam, kad uždėtume plombą dėl estetikos. Tai nėra ilgalaikis rezultatas. Plombos nėra ilgametės. Jas reikia keisti kas 5 ar 8 metaus. Keičiant nusiima dar daugiau danties audinių ir galiausiai mes netenkame tų dantų.
Džiaugiuosi, kad didėja sąmoningumas ir tarp mano kolegų. Save gerbiantis gydytojas niekada nešlifuoja sveikų dantų. Aišku, jeigu jis yra jau plombuotas ar negyvas, gal tik vienas kreivas dantis, galbūt ir suranda tokį sprendimą, kad galima kontūruoti ir pakeisti jo formą estetine plomba.
Bet dažniausiai kolegos man ir atsiunčia, kad paruoščiau prieš estetinį plombavimą, tai yra ištiesinti dantų lankus, sugydyti sąkandį, nes tuomet nereikia tiek daug šlifuoti danties arba visai net nereikia šlifuoti ir jų restauracijos laikosi. Nes suvedus kontaktus, kramtant šoninių judesių metu nenusidaužo plombos, laikosi tas estetinis plombavimas daugybę metų nepakitęs“, – sakė medikė.
Kitu atveju estetinis plombavimas yra neilgalaikis sprendimas ir netgi kyla grėsmė netekti dantų. Ypač turėtų būti apdairūs tie, kurie estetinį plombavimą renkasi užsienyje.
„Kolegos iš kitų šalių nesuteiks garantijų, jie tiesiog padaro darbą. Dažniausiai šlifuojami dantys tiek, kad atsiveria danties nervas, mes tiesiog nužudome tą dantį, jis tampa negyvu. Iš tikrųjų, jeigu kažkas nuskils, arba atsiras antrinis kariesas, tiesiog reikės viską perdaryti Lietuvoje ir tai kainuos gerokai brangiau. Tai nėra tai neskausminga, nes danties nušlifavimas yra jautrus. Tai nėra jau tokia nekalta procedūra, čia – ne manikiūras.
Vis tiek šlifuoti savo gyvą dantį ir jį plombuoti man yra drastiška procedūra ir kolegom, kurie tą daro, nelabai turėčiau gražių žodžių“, – teigė gydytoja ortodontė M. Lapatinskė.