– Sakykite, kokios yra pagrindinės priežastys, kodėl stabdomos planinės odontologijos paslaugos? Ar šiuo sprendimu siekiama apsaugoti pacientus, gydytojus ar abi šias grupes?
– Odontologinių paslaugų teikimas pasižymi specifika, t.y. gydytojas odontologas gydydamas ligonį turi būti labai arti paciento ir jo burnos. Šiuo atveju, atstumas nuo odontologo, odontologo padėjėjo ar burnos higienisto veido iki paciento burnos yra mažesnis negu 50 cm. Vadinasi, nėra išlaikomas saugus atstumas. Atsižvelgiant į koronavirusų užkrečiamumą, gydytojai odontologai privalo dirbti su respiratoriais ir apsaugine apranga, nes virusai perduodami oro lašeliniu keliu: mažo diametro (< 1 µm) skysčio lašeliuose, kurie susidaro žmogui kosint, čiaudint, o taip pat atliekant odontologines manipuliacijas (pvz., gręžiant dantį, valant akmenis). Be to, koronavirusai išsilaiko aplink gydytojo kėdę apytiksliai 2 val., o ant įvairių paviršių (metalo, stiklo, plastiko) koronavirusai išlieka kambario temperatūroje iki 9 dienų. Tai nesaugi aplinka tiek dirbančiam personalui, tiek atėjusiems gydytis pacientams. Siekiant suvaldyti koronavirusų išplitimą, būtina stabdyti odontologų darbą.
– Ar galite įvardinti ir pateikti pavyzdžių, kokios odontologinės paslaugos vis dėlto yra teikiamos Lietuvos gyventojams, kokios būklės įeiną į būtinosios pagalbos kategoriją?
– Kur kreiptis žmonėms, kuriems reikalinga būtinoji pagalba?
– Būtinąją pagalbą poliklinikų darbo metu nuo 8 val. ryto iki 20 valandos vakaro teikia visos miestų poliklinikos, o po darbo valandų ir savaitgaliais bei švenčių dienomis Vilniaus mieste – Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojai. Kas teikia kituose Lietuvos miestuose skelbiama kiekvieno miesto dienraščiuose, internete.
– Ko tikėtis žmonėms, kurie kreipiasi dėl būtinosios pagalbos? Ar atliekamos tam tikros procedūros, o gal tiesiog laikinai paskiriami vaistai?
– Jei žmogus susižeidė veido, galvos ir kaklo srityje, jam susiuvamos žaizdos, jei lūžo žandikauliai, jie imobilizuojami, t.y. sujungiami ir fiksuojami lūžgaliai. Jei veidas tinsta, skauda – dažniausiai praveriamas pūlinys ir, jei reikia, išraunamas dantis. Jei skausmas nepakeliamas, ieškoma dėl ko skauda, atliekamos visos gydomosios manipuliacijos, kad jį numalšinti ir paskiriami vaistai nuo uždegimo (skausmo), retai – dar ir antibiotikai, nes pūlinys gali plisti ir sukelti mirtinas komplikacijas.
– Ką daryti žmonėms, kurie patiria skausmą, nors nėra indikacijų būtinajai pagalbai?
– Vaistinės ir be recepto pardavinėja vaistus nuo uždegimo (skausmo). Pasitarus su gydytoju, jie nuperkami ir pradedamas gydymas.
– Ką patartumėte žmonėms, susidūrusiems su odontologinėmis problemomis karantino metu?
– Kaip ir kaip būtų gaila visų nespėjusių užsiplombuoti dantis, užsidėti dantų vainikų, implantuoti, deja, dėl profesijos pažeidžiamumo, tikimybės užsikrėsti ir užkrėsti kitus, visi planiniai gydytojų darbai karantino metu sustabdyti. Karantinas pasibaigs, tada ir kviečiame ateiti pas savo gydytojus odontologus pabaigti pradėtus darbus, pradėti naujus, o karantino metu labai svarbu dar kruopščiau švarinti savo ir savo vaikų burnas, nes daugiausiai padėti sau mes galime patys – aktyviai valant burną nesusirgti ėduonimi ir periodonto ligomis.