Priežastys, dėl kurių delsiama atkurti dantis
Pasak specialisto, nepaisant šiuolaikinės odontologijos galimybių, dantis atkurti vis dar neretai delsiama. Viena iš priežasčių, kodėl nesikreipiama į specialistus – baimė, išlikusi nuo senų laikų, kai buvo naudojami ne tik kiti gydymo metodai, bet skyrėsi ir gydytojų požiūris – buvo manoma, kad gydant dantis, pacientui kentėti yra natūralu. Visus, vis dar besibaiminančius gydytojų odontologų G. Krujalskis nuramina, užtikrindamas, jog dabar procedūros atliekamos tik nuskausminus gydomą sritį, kad pacientui nereikėtų patirti jokių nemalonių pojūčių.
Kita delsimo priežastis – nesirūpinimas savo sveikata iš esmės, kai apleidžiama ne tik dantų ir burnos sveikata, bet apskritai vengiama eiti pas gydytojus, nes jais nepasitikima. Tačiau, pasak odontologo, tokiu atveju vistiek kažkada pasiekiama kritinė riba ir nebelieka kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis dėl gydymo. Dar viena priežastis – nežinojimas, kad norint užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ir sudetingesniam bei brangesniam gydymui, netekus dantų, būtina juos atkurti kuo greičiau.
Pasak gydytojo, neretai dantis vengiama atkurti ir dėl finansinių priežasčių, neturint reikiamos pinigų sumos ar tiesiog vengiant didelių išlaidų. G. Krujalskis atkreipia dėmesį, kad jeigu odontologijos klinika yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl odontologinių paslaugų teikimo bei apmokėjimo, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, vaikams iki 18 metų, asmenims, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais ir asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos dantų protezavimo paslaugos gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Kokios gali būti delsimo pasekmės
Gydytojas odontologas įspėja, kad praradus vos vieną dantį, ima tirpti žandikaulio kaulas, kyla grėsmė greta esantiems dantims, nes jie netenka atramos ir pradeda krypti link prarasto danties vietos. Netekus daugiau dantų, sutrinka kramtymo funkcija – pradedama kramtyti priekiniais dantimis arba viena puse, o tai irgi skatina greitesnį likusių dantų nusidėvėjimą ir pažeidimus dėl pasidėjusio krūvio. Blogai sukramtomas maistas taip pat gali nulemti skrandžio skausmus, opų atsiradimą, virškinamojo trakto veiklos sutrikimus. Kai maistas yra nepilnai sukramtomas, neįsisavinamos ir visos normaliam mūsų organizmo funkcionavimui reikalingos medžiagos – vitaminai, mineralai, todėl prastėja ir bendra žmogaus sveikata bei savijauta.
„Sutrikusi kramtymo funkcija gali nulemti ir migreną. Kai kramtoma viena puse arba netaisyklingai, žandikaulio sąnario padėtis deformuojasi, gali būti užspaustas nervas arba sąnaryje atsirasti trigerinis taškas, nulemiantis galvos skausmus“, – įspėja G. Krujalskis.
Jis pabrėžia, kad norint išvengti nepageidaujamų pokyčių, dantis reikėtų atkuri kuo greičiau – nerekomenduojama delsti ilgiau metų.
Daugelio ar visų prarastų dantų atkūrimo galimybės
Specialistas sako, kad dauguma ar visus prarastus dantis galima efektyviai atkurti atliekant protezavimą. Pats pigiausias variantas – išimama dantų plokštelė, dažniausiai ją renkasi vyresnio amžiaus žmonės. Burnoje plokštelė fiksuojasi vakuumo principu, kramtymo funkcija ja atkuriama iki 25 proc. Nors šis protezas nėra komfortiškas ir pilnai nepakeičia natūralių dantų, jo privalumas – gan nedidelė kaina ir beveik visą ją gali kompensuoti TLK.
Norintiems didesnio komforto siūloma išimamą protezą fiksuoti ant 2–4 jį prilaikančių titaninių implantų. Taip užtikrinamas didesnis protezo stabilumas – kandant ar kramtant jis nejuda, todėl užtikrinama geresnė kramtymo funkcija (iki 50 proc.). Galimybė protezą išsiimti leidžia lengvai jį išvalyti. Kalbant apie tokio protezo minusus, gydytojas sako, jog jis vistiek šiek tiek juda, nėra visiškai stabilus, valgant po juo patenka maistas, įprastai kasmet reikia keisti palaikančiąsias gumytes, o kas 5–10 metų – ir patį protezą, nes jis susidėvi. Gera žinia yra ta, kad naujas protezas fiksuojamas ant tų pačių implantų. Šio protezo kaina, pasak G. Krujalskio, taip pat gana ekonomiška – nuo 1600 Eur vienam žandikauliui. Šiam protezavimo būdui taip pat gali būti taikoma TLK kompensacija.
Efektyviausias daugumos ar visų prarastų dantų atkūrimo būdas – ant 4–6 implantų fiksuojami neišimami protezai. Jie ne tik 100 proc. atkuria kramtymo funkciją, bet ir užtikrina itin natūralią estetinę atkurtų dantų išvaizdą, ilgaamžiškumą bei maksimalų komfortą. Pasak gydytojo odontologo, šį dantų atkūrimo būdą pasirinkę pacientai sako, kad su ant implantų fiksuojamais protezais jaučiasi lyg su savais dantimis.
G. Krujalskis sako, kad reikalingų implantų skaičius priklauso nuo paciento žandikaulio dydžio, raumenų jėgos, kaulo kiekio ir kitų dalykų, todėl jis visada parenkamas individualiai. Ant implantų tvirtinamas laikinas protezas gali būti pagaminamas per 24 val. Taigi, gydytojo teigimu, jau kitą dieną pacientas iš klinikos gali išeiti su naujais, patogiais, itin estetiškais neišimamais dantimis, su kuriais jis gali nesivaržydamas kalbėti, juoktis, pilnavertiškai sukramtyti maistą – kramtymo funkcija tokiais protezais atkuriama 100 proc. Praėjus 6 –12 mėnesių, laikinas protezas pakeičiamas nuolatiniu. Pasak specialisto, protezavimas ant implantų – bene vienintelis pasirinkimas žmonėms, kurių gomurys ar liežuvis jautrus. Tokie žmonės dažniausiai negali nešioti išimamų protezų, nes palietus liežuvio šaknį ar gomurį, jie jaučia stiprų pykinimą, o fiksuojamas protezas padeda šito išvengti.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad pasirinkusiems protezavimą ant implantų ir tam tikras sąlygas atitinkantiems pacientams, dantų protezavimo paslaugų išlaidos taip pat gali būti kompensuojamos iš PSDF biudžeto. Jeigu pacientas nebeturi dantų ilgą laiką, todėl sunykęs apatinio žandikaulio kaulas ( jo yra mažiau nei 12 mm) ir plokštelės nesilaiko, jam gali būti skirta padidinta (apie 2000 Eur) kompensacija protezavimui.
G. Krujalskio teigimu, viršutinio žandikaulio plokšteliniai protezai laikosi gana stabiliai, o itin didelį diskomfortą dažniausiai kelia išimamos apatinio žandikaulio plokštelės. Tokiu atveju ant implantų fiksuojamu protezu gali būti atkuriamas tik apatinis žandikaulis. Pasak specialisto, kiekvieno paciento situacija yra skirtinga, tačiau, kiekvienu atveju, įvertinus paciento dantų bei kaulo būklę, pageidavimus, lūkesčius, finansines galimybes, galima surasti jam tinkamiausią dantų atkūrimo būdą.
„Taigi, kreiptis dėl dantų atkūrimo tikrai verta. Su atkurtais dantimis vėl galima bendrauti, juoktis, valgyti, nejaučiant diskomforto, išnyksta virškinimo problemos, didėja pasitikėjimas savimi, gerėja bendra sveikatos būklė ir gyvenimo kokybė“, – baigdamas pokalbį vis dar delsiantiems sako gydytojas odontologas Gotfridas Krujalskis.