Gydytojas Morozovas patarė, kaip atskirti, kada blogas burnos kvapas reiškia prastą higieną, o kada ligą

Ar žinote, kas labiausiai paskatina apsilankyti pas burnos higienistą? Ne, ne noras užsiimti profilaktika ir ne malonus dantų lygumo pojūtis po procedūros, o blogas burnos kvapas. Prie tokios išvados priėjo amerikiečiai, atlikę išsamią visai nemažo kiekio tyrimų ta tema analizę. Ten daug įdomių įžvalgų (taip pat ir leidžiančių suprasti, kaip galima mokslą lygioje vietoje daryti, svarbu protingus sakinius rašyti). Tad šio antradienio tema – blogas burnos kvapas, arba halitozė (taip, dabar kai kažkas sakys „tau iš burnos smirda“ galima išdidžiai sakyti „čia ne šiaip smarvė, čia – halitozė“).

Diagnostika. Dar vienas minėto mokslinio veikalo perliukas – „halitozės diagnostikos auksinis standartas – pasitelkiant organoleptinį būdą“. Čia kai nori pasimaivyti, užuot paprastai pasakius „kai jaučiamas kvapas“. Visa diagnozė – užuosti smarvę. Labai retai kada naudojami specialūs sukalibruoti smarvių jutikliai (yra ir tokių). Kam jų reikia? Iki 20 procentų atvejų halitozė yra psichogeninė: jokio blogo kvapo nėra, yra tik įsivaizdavimas tokio (svarbu suprasti, kad jei visi kiti jaučia o tu ne – tai nėra kitų psichogeninė halitozė, tai – tavo uoslės problemos).