Vieno jauno neandertaliečio Ispanijoje rasti dantys parodė, kad jis vaistiniais augalais gydė supūliavusį dantį. Tai rodo, kad neandertaliečiai jau tuomet mokėjo malšinti skausmą, teigia mokslininkai.
Tyrimo išvados neseniai buvo paskelbtos žurnale „Nature“. Jo metu mokslininkus nustebino keli dalykai. Pirma, Ispanijos teritorijoje gyvenę neandertaliečiai maitinosi visai kitaip nei gyvenusieji Belgijoje.
Ispanijoje – tik daržovės
Du El Sidrono oloje Ispanijoje rasti neandertaliečiai, kaip nustatė mokslininkai, maitinosi išskirtinai daržovėmis. Dantenų kietųjų apnašų analizė parodė, kad jie taip pavalgė grybų, samanų, kedro riešutų, tačiau jokios mėsos.
Tačiau tai nereiškia, kad jie sąmoningai pasirinko vegetarišką mitybą. Greičiausiai taip įvyko dėl jų gyvenamosios aplinkos. Neandertaliečiai šiame regione gyveno tankiuose miškuose, kuriuose nebuvo žvėrių, teigia vienas iš tyrimo autorių, Adelaidės universiteto profesorius Alanas Cooperis.
Tokie tyrimo rezultatai piešia visai kitokį neandertaliečių vaizdą. Ilgą laiką manyta, kad jie gyvena labai paprastą gyvenimą. Tiesa, A. Cooperis perspėja, kad gali būti, jog neandertaliečiai vartojo vaistinių augalų ir nežinodami apie jų gydomąsias savybes.
Tuo tarpu Belgijoje Spy Cave oloje aptiktų neandertaliečių dantys rodo, kad jie maitinosi ne tik daržovėmis.
„Mes nustatėme, kad neandertaliečiai, kurių palaikai buvo rasti Spy Cave oloje, valgė gauruotųjų raganosių ir laukinių avių mėsos bei laukinių grybų“, – sakė A. Cooperis.
Dantų tyrimai
Dar prieš šį tyrimą mokslininkai daug ir karštai diskutavo apie neandertaliečių mitybą, nes egzistavo skirtingos teorijos apie tai, kodėl ir kaip nusidėvėjo neandertaliečių dantys.
„Mūsų tyrimas iš tiesų susiejo per daug metų skirtingose srityse atliktus tyrimus, ir mums pavyko labai tiksliai apibūdinti skirtingas skirtingų neandertaliečių dietas“, – sakė prie tyrimo prisidėjo Adelaidės universiteto mokslininkė Laura Weyrich.
Tirtų neandertaliečių dantų fragmentų amžius svyruoja nuo 42 iki 50 tūkst. metų. Taigi tai yra seniausios genetiškai analizuotas kietosios dantų apnašos, sakė A. Cooperis.
Pasak L. Weyrich, kadangi dantų apnašos yra tarsi biologinė plėvelė, kuri kietėja, todėl ji puikiai išsaugo bakterijas tūkstančius metų.
„Iš šiuose dantų akmenyse esančių mikroorganizmų galėjome išskirti jų DNR, o taip pat aptikti pėdsakų visko, ką neandertaliečiai dėjo į burną, įskaitant maisto produktus ir darbo įrankius. Pavyzdžiui, neandertaliečiai nukąsdavo virvę dantimis, todėl galėjome aptikti DNR augalo, iš kurio buvo pagaminta virvė“, – aiškino L. Weyrich.
Kaip kilo mintis tyrinėti dantų apnašas?
L. Weyrich ir A. Cooperis priklausė mokslininkų grupei, kurie žengė į šią naują tyrinėjimų sritį dar 2013 metais. Jie siekė suprasti, kaip sveikata ir ligos keitėsi bėgant laikui.
„Šis metodas iš tiesų yra revoliucinis būdas tai daryti, – sakė L. Weyrich. – Mums kilo mintis, kad galime gauti bakterijų DNR iš dantų apnašų, kurios sukietėjo. Šis metodas pirmą kartą buvo pritaikytas išnykusiai rūšiai tirti.“
„Tai, kad galėjome paimti neandertaliečio kaukolę ir nunešti ją pas dantistą, tikrai nėra kasdienis dalykas! Sunku įtikinti muziejų, kad reikia pažeisti neandertaliečio liekanas, kad būtų paimtas mėginys naujam tyrimui. Labai džiaugiamės, kad keli muziejai mumis pasitikėjo“, – sakė mokslininkai.
Galimybė išsamiau panagrinėti DNR iš šių mėginių taip pat leido išsiaiškinti, kad, pavyzdžiui, šiuolaikinio žmogaus burnos ertmėje yra mikroorganizmų, kurių buvo ir neandertaliečių burnoje.
„Manoma, kad šiais specifiniais organizmais neandertaliečiai su šiuolaikiniais žmonėmis pasidalino maždaug prieš 120 tūkst. metų ar maždaug tuo metu, kai žmonės ir neandertaliečiai ėmė poruoti, – paaiškino L. Weyrich. – Jeigu jie apsikeitė burnos ertmės organizmais, tai reiškia, kad jie apsikeitė seilėmis. Taigi, potencialiai galima teigti, kad jie arba bučiavosi, arba dalijosi maistu. Tai reiškia, kad šių dviejų rūšių susidūrimas galėjo būti draugiškesnis, nei anksčiau buvo manyta.“