Karta iš kartos šeimos nariams trūksta dviejų priekinių dantų – burnos chirurgas užtikrino, kad neišsprendžiamų problemų nėra

Vilniuje gyvenanti 39-erių Daiva šiandien džiaugiasi gražia šypsena. Retas žino, kokia jos kaina. Prieš 21 metus tėvai į Daivos burną investavo 5 tūkst. litų. Anuomet tai buvo milžiniški pinigai. Tiesa, gydytoja įspėjo, kad ortodontiniai Daivos burnos sprendimai – ne amžini. „Tačiau už juos jau mokės pati“, – paguodė specialistė. O Daivai plaukai šiaušiasi: ne gana to, kad artėja metas vėl grįžti prie savo dantų, analogišką kelią teks nueiti ir dviem jos vaikams. Abu paveldėjo giminę karta iš kartos persekiojantį geną – viršutiniame žandikaulyje trūksta „antrukų“.

Dantų tarp priekinio kandžio ir ilties neturėjo nei Daivos močiutė, nei mama. Susilaukusi pirmagimės moteris vylėsi, kad sutuoktinio genai bus stipresni. Deja. „Teko girdėti, kad šis genas perduodamas tik mergaitėms“, – apžiūrėdama dukrelės burną tarstelėjo odontologė. Nepasitvirtino ir ši prielaida: šeimoje gimęs sūnus tapo įrodymu, kad genas lyties nesirenka.

„Mamos dantys dideli, iltys natūraliai užėmė „antrukų“ vietą, todėl nesigilindamas tikrai neįtartum apie dantų stoką. Tuo metu mano burnoje tarpai švietė tarp visų priekinių dantų. Nuo vaikystės nešiojau įvairias gomurines plokšteles, tačiau paauglystėje teko „puoštis“ ir breketais. Tai prilygo tragedijai, visą kelią iš Kauno, kur nuskambėjo verdiktas, iki namų praverkiau. Dabar breketai įprasti, tačiau prieš 25 metus ir dar provincijoje tai buvo neregėtas, negirdėtas dalykas“, – prisiminimais dalijosi Daiva.