Nors Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje situacija dėl gyvų eilių į kitas eiles spręsta žaibiškai, ministras Arūnas Dulkys leidžia suprasti, kad, jeigu Klaipėdos gyventojai nenori laukti kelis mėnesius, kad patektų pas kardiologą savame mieste, gali važiuoti į aplinkinius miestelius arba kitur.
„Nepatingėjau, specialiai įlindau į E. sveikatą pažiūrėti, kokia situacija kituose miestuose, tarp jų ir aplinkiniuose, įrodymai kaip ant delno“, – rašo sveikatos apsaugos ministras savo socialinio tinklo paskyroje.
Panašūs pasiūlymai Sveikatos apsaugos ministerijoje skamba ir dėl kitų problemų uostamiestyje. Vienas tokių pavyzdžių – medicininių skalbinių skalbimas.
Sugriežtinus higienos reikalavimus, dauguma odontologinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų neturi galimybės skalbti savo patalpose. Tai reiškia, kad skalbinius reikia atiduoti skalbimo paslaugų teikėjams, tačiau Klaipėdos mieste tokių įstaigų, kurios atitiktų higienos normą, paprasčiausiai nėra. Artimiausia vieta, kur gydymo įstaigos gali skalbti medicininius skalbinius, yra Kretingos rajone veiklą vykdanti įmonė. Ir tai yra vienintelė tokia įstaiga regione.
Šios įstaigos monopolinis dominavimas rinkoje vis labiau panašėja į piktnaudžiavimą šia padėtimi. Panaikintas skalbinių priėmimo punktas Klaipėdoje, atsirado sutarties sudarymo mokestis, kuris šiuo metu siekia beveik 200 eurų, sutartyje vienašališkai primetamas mažiausias priimamų skalbti skalbinių kiekis – 20 kg, kuris mažose įmonėse retai surenkamas.
Tačiau kol odontologai skundžiasi nesąžiningomis ir netgi diskriminacinėmis sąlygomis, Sveikatos apsaugos ministerija kartoja tokį patį pasiūlymą, kaip ir pacientams dėl kardiologų – vežkite skalbinius į kitą miestą.
„Pastebėtina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali rinktis įmones, skalbimo paslaugas teikiančias visoje Lietuvos teritorijoje, ne tik Klaipėdos apskrityje“, – rašoma Sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės rašte Odontologų rūmams, prašantiems kuo skubiau spręsti susidariusią situaciją Klaipėdoje.
Nors prašoma racionalių sprendimų, ministerija verčiau užsimerkia ir pasiūlo vežti skalbinius į bet kurį kitą Lietuvos miestą. Ministerijai neaktualu, kad tokių pasiūlymų įgyvendinimas ne tik padidintų administracinę ir piniginę naštą gydymo įstaigoms, bet ir keltų odontologinių paslaugų kainas Klaipėdos gyventojams. Odontologai, kuriems užkrautas perteklinis reikalavimas vežti skalbinius į pavyzdžiui Vilnių ar Kauną, o ne skalbti juos vietoje – Klaipėdoje, būtų priversti dėl išaugusių veiklos sąnaudų pakelti kainą ir galutiniam vartotojui – pacientui.
Ar bandymas nusimesti problemą nuo pečių ir sąmoningai užkrauti dar didesnę naštą pacientui yra geriausias sprendimas? Tikrai ne. Bet panašu, kad būtent tokį kelią renkasi ir gyventojų interesus turinti atstovauti Sveikatos apsaugos ministerija.