Dviejų tipų burnos ligos
D. Giršiūtė susirgimus burnos ertmėje suskirstė į du tipus: ėduonies (kietųjų audinių) ir periodonto (minkštųjų audinių) ligas.
„Ėduonies susirgimus pažįsta daugelis. Apie jas liaudis sako: „atsirado skylė“. O į periodonto audinius žmonės dar ne visai pilnai atkreipia dėmesį. Bet mūsų dantenos yra bendra sistema, su kuria siejasi visas mūsų organizmas“, – paaiškino D. Giršiūtė.
Ji pridūrė, kad sergant dantenų ligomis, priešingai nei ėduonies atveju, skausmo dažniausiai nebūna. Šias ligas išduoda dantenų spalvos pakitimai, atsiradęs kraujavimas, paburkimas, diskomfortas, galbūt net ir nemalonus burnos kvapas.
Specialistė siūlė visada atkreipti didesnį dėmesį, jeigu dantenos kraujuoja.
„Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastį, dėl ko atsiranda tas dantenų kraujavimas. Labai gerai, jeigu tą priežastį gali įvertinti specialistas. Jeigu ne, pasitikriname: jeigu mūsų burnos priežiūros priemonės yra tinkamos (ne per kietas dantų šepetėlis, tinkami judesiai, valantis dantis), gali būti, kad tas dantenų kraujavimas yra susikaupusių apnašų sluoksnio ir bakterijų veiklos pasekmė. Tai yra mūsų organizmo atsakas į bakterijų veiklą“, – sakė D. Giršiūtė.
Jeigu pastebėjote kraujuojančias dantenas, klaidinga nustoti valyti jautresnes vietas ir jas apeiti, kaip elgiasi dažnas. Pasak specialistės, priešingai: tokiais atvejais reikia dar kruopščiau tas jautrias vietas valyti, kad pavyktų geriau pašalinti bioplėvelę, apnašų sluoksnį. Tada dantenos pačios gydysis, imuninė sistema nebe taip reaguos į apnašas ir pavyks pasveikti.
Kiek tepti dantų pastos?
]D. Giršiūtė pirmiausia siūlė apsilankyti pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą. Jie įvertins burnos sveikatos būklę ir padės pasirinkti tinkamiausias priežiūros priemones. Vienokios jos bus tiems, kuriems labiau gresia dantų ligos, kitokios – gydant dantenų ligas, trečios – tiems, kurie nori baltesnių dantų.
„Jeigu dantenos ir dantys yra sveiki, užteks įprastos profilaktinės dantų pastos, kuri dažniausiai būna nukreipta į ėduonies profilaktiką, o pats dantų valymas mažina dantenų uždegimo atsiradimo tikimybę. Po to papildomai rinksimės priemones, jeigu reikia kažko jautriems dantims, jeigu reikia dantenas kažkiek pagydyti ar jeigu norime baltumą palaikyti. Čia kalbu apie dantų pastą“, – patikslino D. Giršiūtė.
Ji siūlė renkantis dantų pastą atkreipti dėmesį ir į sudėtį – ji turėtų būti kuo švaresnė.
Taip pat naudinga žinoti, kad dantų pastos nereikia spausti per visą dantų šepetėlio šerelių ilgį. Jos pakanka žirnio dydžio, o vaikui – dar mažiau.
Kaip išsirinkti tinkamiausią dantų šepetėlį?
Be dantų pastos svarbus ir tinkamo kietumo dantų šepetėlis. Jis turi būti ne per kietas ir ne per minkštas.
„Turiu jausti, kad šepetėlis nuvalo tiek, kad dantų paviršius lieka slidus. Liežuviu nuo dantenų krašto iki vainikinės dalies perbraukiu ir patikrinu, ar viskas slidu. Jeigu ne, vėl imu šepetėlį ir valau. Jeigu net ir antrą kartą išvalius nėra slidumo pojūčio, galbūt šepetėlis per minkštas, galbūt papildomai reikia vieno danties šepetėlio“, – patarė burnos higienistė.
Papildomos priemonės be dantų pastos ir dantų šepetėlio yra skirtos tarpdančiams: tai – tarpdančių siūlas arba tarpdančių šepetėliai.
Ar užtenka valytis dantis 2 minutes?
Visi turbūt esame girdėję patarimą dantis valytis dvi minutes. Tačiau D. Giršiūtė rekomendavo: jeigu išsivalius dantis trūksta slidumo, valytis juos dar ilgiau – tol, kol pavyks pašalinti visas apnašas.
„Mano pačios dantų valymas vakare tikrai užtrunka ilgiau: tai ir šepetėlis, ir dantų siūlai, ir tarpdančių šepetėliai, ir vieno danties šepetėlis. 5 min. tikrai skiriu burnos priežiūrai“, – paskaičiavo specialistė.
Paprašyta pakomentuoti, kokia turėtų būti dantų valymo rutina, burnos higienistė sakė, kad rytą užtenka išvalyti dantis su dantų šepetėliu ir dantų pasta.
Vakare reikėtų dantis valytis kruopščiau.
„Vakarinio valymo metu pirmu numeriu išvalome tarpdančius siūlu. Tada išvalome dantis dantų šepetėliu. Jeigu jaučiame, kad reikia arba jeigu specialistas taip rekomendavo, panaudojame ir vieno danties šepetėlį.
Po to, vėlgi jeigu rekomendavo specialistas, parinko tinkamą šepetėlių dydį, išvalome tarpdančius tarpdančių šepetėliais.
Skalavimo skysčio nebūtina naudoti, nes didžioji dalis skalavimo skysčių turi veikliųjų medžiagų. Jos veikia ne tik blogąsias bakterijas, bet ir gerąsias, kurių mums reikia palaikyti pusiausvyrai. Skalavimo skysčiai reikalingi tada, kada jie rekomenduojami gydymui. Profilaktikai naudoti galima, bet reikėtų nepiktnaudžiauti, nebent jeigu prireikia burnos ertmei atgaivinti, bet šiaip užtenka paprasto kūno temperatūros vandens išskalauti“, – patarė D. Giršiūtė.
Vietoje dantų pastos – dantų valymo tabletės
Šiais laikais rinkoje atsirado ir daugiau įvairesnių burnos priežiūros priemonių. Viena jų – dantų valymo tabletės. Pirmas jų pranašumas, anot laidos pašnekovės, yra ekologiškumas.
„Į dantų valymo tabletę galima sudėti tik tuos ingerdientus, kurių reikia, o skystai terpei, skystai dantų pastai, kurioje yra vandens, reikia šiek tiek daugiau konservantų, kad pavyktų sujungti sudedamąsias dalis ir mikroorganizmai nesidaugintų. Taigi, sausoji forma yra dehidratuota. Vandens toje tabletėje nėra, bet yra tam tikros veikliosios medžiagos.
Mes tiesiog įsidedame tabletę į burną ir sukramtome. Kol ją kramtau, drėkinu šepetėlį ir imu valyti dantis. Tada tabletė visiškai pavirsta dantų pasta, yra ir šiek tiek putojimo ir tai padeda išsivalyti dantis“, – veikimo principą paaiškino D. Giršiūtė.
Vienam burnos valymui pakanka vienos tokios tabletės. Jos pranašumas, pasak burnos higienistės, yra ekologiškumas ir tai, kad galima sumažinti mikroorganizmų patekimo tikimybę, kas gresia, jeigu visa šeima naudojasi ta pačia dantų pasta. Be to, tokias tabletes esą patogiau pasiimti į keliones nei dantų pastą.
Burnos higienistė taip pat teigė, kad nepakanka vien tik išsivalyti dantis, siekiant užtikrinti gerą burnos sveikatą. Labai svarbi ir mityba, nes, įsidėjus ką nors į burną, keičiasi rūgščių ir šarmų pusiausvyra.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ekspertai pataria“ galite pamatyti čia:
