Žalingi burnos įpročiai gali būti labai įvairūs: pradedant nuo piršto čiulpimo, antklodės ar drabužių, nagų, lūpų ar žandų kramtymo, ilgo čiulptuko naudojimo, baigiant kvėpavimo per burną, netaisyklingos liežuvio padėties.

Normalu matyti pirštuką čiulpiantį kūdikį, tačiau laiku nesustojus šis įprotis gali sukelti didelių sąkandžio problemų. Mat piršto laikymas burnoje neleidžia liežuviui būti taisyklingoje padėtyje – tai yra, prie gomurio. Čiulpiant spaudžiamos lūpos ir žandai, kas neleidžia viršutiniam žandikauliui tinkamai augti į šonus, priekį ir į aukštį.

Monika Mackevičiūtė

Intensyvus piršto ar čiulptuko čiulpimas deformuoja ypač priekinės žandikaulių dalies augimą. Be to, siaurėja žandikauliai, viršutiniai dantys palinksta į priekį, apatiniai – atgal. Dėl ko susiformuoja vadinamasis „atviras sąkandis“ – tarpas tarp viršutinių ir apatinių priekinių dantų.

Turėdamas atvirą sukandimą, vaikas negali tinkamai atkąsti maisto, todėl blogėja virškinimo sistema, prastėja kalbėsena, kinta veido profilis, atsikišę dantys turi didesnę riziką dantų traumoms. Be to, blogėja psichologinė savijauta, prasideda patyčios tarp bendraamžių. Lūpų, žandų ar daiktų kramtymas nulemia netaisyklingų jėgų pasiskirstymą burnoje – kreivėja dantys. Laiku neatsisakius minėtųjų įpročių, ortodontinis gydymas tampa vis labiau komplikuotas.

Ilgiau maitinkite krūtimi

Nustatyta, kad žalingų įpročių vaikas turės mažiau, jei bus ilgesnį laiką maitinamas krūtimi. Labai svarbus pirmasis gyvenimo pusmetis: jei kūdikis maitinimas krūtimi mažiau nei šešis mėnesius, jis turės net du kartus didesnę žalingų burnos įpročių ir netaisyklingo sąkandžio riziką.

Žandikaulis

Geriausias laikas atsisakyti čiulptuko yra ne vėliau kaip iki 3 metų, o piršto čiulpimo – iki išdygstant centriniams priekiniams dantims.

Blogas kvėpavimo įprotis atsiliepia mokymosi kokybei

Itin svarbus blogas burnos įprotis – kvėpavimas per burną. Nustatyta, kad netaisyklingas kvėpavimas turi įtakos veido augimui. Pakitimai atsiranda raumenyse, kurie susiję su veidu, žandikauliais, liežuviu ir kaklu. Kvėpuojant per burną, viršutinė lūpa pakeliama, o apatinis žandikaulis ir liežuvis nusileidžia žemyn, taip užtikrinant didesnį oro patekimą į gerklę. Be to, atsiranda netaisyklingas rijimas, sumažėja veido raumenų tonusas. Tai skatina išsivystyti „pailgo veido“ sindromą (ang. Long face syndrome).

Išilgėjusio veido žmonės turi „trumpą“ viršutinę lūpą, todėl šypsantis matyti daug dantenų, jiems sunku sučiaupti lūpas, jų kvėpavimo landos yra susiaurėjusios, viršutinis žandikaulis yra labiau į priekį, palyginti su apatiniu. Kvėpuojant per burną, sutrinka miegas, gali išsivystyti miego apnėja – kada protarpiais visai nutrūksta kvėpavimas. Dėl sutrikusio miego neretai tokie žmonės yra nuolat pavargę, pikti, jiems sunku susikaupti, todėl tai turi įtakos ir mokymosi kokybei.

Vyras miega

Auginant vaiką, svarbu atkreipti dėmesį, kaip jis ryja. Kai ryjant liežuvis yra laikomas tarp dantų (lyg čiulpiant) yra normalu kūdikystėje, nes jis atsiranda dar kūdikiui besivystant motinos pilve. Tarp dvejų ir ketverių metų amžiaus vadinamasis infantilinis rijimas paprastai pasikeičia į suaugusiųjų, kuris pasižymi tuo, jog ryjant liežuvis yra laikomas už viršutinių priekinių dantų, apatinis žandikaulis pakeliamas į viršų iki atsiranda kontaktai tarp galinių dantų. Įprastai suaugusiųjų rijimas pradeda formuotis vaikui pradėjus valgyti pusiau kietą ar kietą maistą.

Tačiau pasitaiko, kad toks rijimo pobūdis išlieka ir vėlesniame amžiuje, jį gali turėti net suaugę žmonės. Esant netaisyklingai liežuvio padėčiai, atsiranda tarpas tarp dantų, netaisyklingai auga žandikauliai. Vaikas ir suaugusysis, pats to nejausdamas, nejučiomis vis kaišioja liežuvį į priekį lyg čiulptų motinos krūtį.

Nors ir negalite apsaugoti vaikų nuo įgimtų faktorių, lemiančių netaisyklingą sukandimą, nuo žalingų burnos įpročių, kurie turi įtakos blogam sukandimui bei veido vystymuisi, išgelbėti galima. Pastebėję minėtuosius požymius, kreipkitės į gydytoją ortodontą, nelaukdami rekomendacijų, kad pirmasis vizitas pas gydytoją ortodontą turėtų būti apie 7 metus – kai vaikui jau išdygę pirmieji nuolatiniai dantys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)