Odontologų savivaldą turi visos Europos valstybės, nors reikalavimai ir sąlygos bendruomenės nariams juose ir skiriasi. Vokietijos ar Jungtinės Karalystės odontologų rūmų modelis artimas lietuviškajam. Britai nepriklausomą ir sėkmingai veikiantį sveikatos sistemos reguliatorių turi nuo 1858 metų, o 1956 metais buvo įkurtas odontologų savivaldos organas, nes pripažinta, kad odontologija yra atskira ir labai specifiška sveikatos sistemos dalis. Panašiai yra ir Vokietijoje.
Nepriklausomos profesinės organizacijos valstybėms nekainuoja, jos išlaikomos iš gana solidžių nario mokesčių. Šios organizacijos ne tik rūpinasi visais bendruomenei aktualiais klausimais, bet ir atstovauja visuomenės interesams gauti saugias ir aukštos kokybės paslaugas.
Europos šalyse odontologų rūmai vykdo licencijavimo funkcijas, organizuoja ir prižiūri kvalifikacijos kėlimo procesus, nagrinėja kolegų etikos pažeidimus, dalyvauja rengiant teisinę bazę. Neformali ir profesinių kompetencijų turinti profesinė savivalda geba greičiau reaguoti tiek į bendruomenėje vykstančius procesus, tiek į visuomenės poreikius bei juos suderinti. Ji geba išsilaikyti be valstybės finansinio palaikymo, nes racionaliai panaudoja žmogiškuosius resursus ir atsirenka kompetentingus specialistus.
Vyriausybės pasikeitė, tačiau požiūris kol kas – ne. Nors XVIII Vyriausybės programoje įrašyta – „Savivaldai suteiksime daugiau galių, perleisime daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų. Skirsime daugiau dėmesio siekdami į regionus pritraukti papildomų investicijų.“ Deja, kol kas tai panašu į rinkimų pažadus, nes realybėje vengiama ne tik grąžinti savivaldą Odontologų rūmams, bet ir baidomasi bet kokių minčių apie medikų savivaldos kūrimą.
Kodėl taip bijoma medikų savivaldos? Matyt, todėl, kad ji vykdoma vadovaujantis demokratijos principais ir atstovaujant bendruomenės interesams. Tuomet tampa sunkiau manipuliuoti, nebelieka vietos korupcijai. Sugrąžinus odontologų savivaldą ar įkūrus Medikų rūmus, dalies valstybinių institucijų veikla nebetektų prasmės, o jų vadovai prarastų politinę įtaką ir reikšmingumą. Taigi baimė lemia ir politinius sprendimus.
Per penkiolika veiklos metų Odontologų rūmai specialistų kvalifikacijos tobulinimą padarė sistemingą ir nuoseklų. Nuoseklus kompetencijų ugdymas užtikrina aukštą bendruomenės narių darbo kokybę bei nuolatinį paslaugų modernizavimą ir saugumą. Atsitiktinis etikos ir procedūrų vertinimo komisijų narių parinkimas užtikrina skaidrumą ir objektyvumą bei leidžia odontologų bendruomenėje keisti klaidos vertinimo kultūrą, pereiti nuo kontrolės ir baudimo prie analizavimo, kad klaida nepasikartotų. Tai mažina bendruomenės narių įtampą ir baimes suklysti, neskatina slėpti klaidų, didina suteikiamų paslaugų kokybę ir saugumą.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, kuriai buvo perduotos šios funkcijos, licencijų išdavimą, sustabdymą ir panaikinimą vykdo formaliai. Ši įstaiga neturi odontologijos specialistų, darbuotojai neišmano odontologinio darbo specifikos, todėl pasitaiko įvairių klaidų ar nesusipratimų, gaištamas laikas. Odontologų rūmuose licencijas tvarkydavo keturi darbuotojai ir valstybei tai nieko nekainavo, o Akreditavimo tarnybai, perėmusiai odontologų licencijavimą, Vyriausybė turėjo skirti papildomą finansavimą, kuris siekė šešiaženklį skaičių, ir šiuo metu, mano žiniomis, jį dar prašoma didinti.
Pasitaiko, kad Akreditavimo tarnybos reikalavimai odontologinėms įstaigoms pateikti vienokius ar kitokius papildomus duomenis nepagrįsti jokiais teisės aktais. Akreditavimo tarnyba nesigilina į klinikinių procedūrų saugumą bei kokybę, nevertina odontologų kvalifikacijos, neturi būdų kontroliuoti odontologų darbo. Ji kreipia dėmesį tik į formalų dokumentų paruošimą ir pildymą. Beje, bet koks neatitikimas reikalavimams tarnybos vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas, dėl kurio stabdomos licencijos. Šiais metais Akreditavimo tarnyba užsibrėžė patikrinti visas odontologines įstaigas. Tikėtina, kad, uoliai ieškodami, pažeidimų tikrintojai ras, taigi bus stabdomos licencijos, o įstaigos negalės dirbti, sutriks paslaugų prieinamumas pacientams.
Išaugusi administracinė popieriukų pildymo našta reikalauja daug laiko tiek iš odontologų, tiek iš įstaigų, vadinasi, mažiau laiko lieka darbui su pacientais, auga eilės ir paslaugų kainos.
Blogiausia, kad išskirtinis susitelkimas į formalius dalykus ilgainiui gali užkrėsti visą bendruomenę tokiu pačiu požiūriu – kad svarbiausia ne saugi ir kokybiška paslauga, o tvarkingai paruošti dokumentai.