Odontologinis gydymas vis dar baimina visuomenę
Mokslinių šaltinių duomenimis, Lietuvoje vienas iš dešimties paauglių patiria didelio laipsnio su odontologiniu gydymu susijusį nerimą.
„Kiek suaugusiųjų kovoja su šią būkle, tiksliai nežinome, bet tikėtina, kad nepasiduodame Europos vidurkiui, kur apytiksliai 5 proc. visuomenės patiria aukščiausią nerimo lygį – odontofobiją. Žinoma, kad bet kokio laipsnio nerimas veda prie vengimo reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą, o tai lemia prastesnę burnos sveikatą, diskomfortą bei skausmą, o kartais ir nedarbingumą“ – teigia Trumsės universiteto Norvegijoje docentė Lina Štangvaltaitė-Mouhat.
„Manipuliacijos burnoje, kad ir kokios šiuolaikiškos būtų, veikia visus žmogaus pojūčius: klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo. Jei paprašytume prisiminti, kas buvo malonu odontologinio gydymo metu, greičiausiai dauguma pasakytų, kad malonių jutimų nebuvo. Deja, bet nemalonios patirtys prisimenamos ilgai ir veda link nerimo.“ – pasakoja profesorė A. Pūrienė.
Profesorei antrina ir gydytojas rezidentas Vytautas Sabataitis: „Vis dar pasitaiko pacientų, kurie atvykę pas odontologą nurodo, kad dantų gydymas yra tai, ko savo gyvenime bijo labiausiai.
Didelė dalis tokių pacientų vengia atvykti profilaktiniams vizitams, todėl anksčiau ar vėliau dėl apleistos situacijos kreipiasi su skausmu. Tuomet gydymas tampa sudėtingesnis, ilgesnis ir kelia dar daugiau nerimo“.
Įrodyta, kad nerimą dėl odontologinio gydymo kelia ir nežinia, ko tikėtis. Dažnai odontologinės procedūros pacientams yra neaiškios, o gydytojų vartojami terminai ir paaiškinimai tik dar labiau supainioja, kelia sumaištį ir paaštrina emocijas. Drąsos neprideda ir artimųjų bei draugų pasakojimai apie savo gydymo patirtis ar asociacijos su vaikystės apsilankymais pas odontologą.
„Mano praktikoje yra buvęs atvejis, kai pacientui po vaikystėje skausmingai išrauto danties, jis negalėjo prisiversti ateiti gydytis dantų ketvirtį savo amžiaus. Jo nerimas buvo toks didelis, kad galėjo peržengti odontologijos kabineto slenkstį tik gerai apgirtęs.“ – dalinasi savo patirtimi profesorė.
Pašnekovė priduria, kad nerimą gali provokuoti ir kiti veiksniai, tokie kaip gydytojo abejonės gydymo sėkme ar empatijos stoka. Beje, nors galiojantys norminiai dokumentai sako, kad pacientui būtina išaiškinti visas galimas gydymo komplikacijas, neretai po tokių detalių neigiamų gydymo išeičių aiškinimų, pacientai dar daugiau nerimauja.
Visgi, šiuolaikinė odontologija tampa vis komfortiškesnė pacientui, o tinkamai suformavus profilaktikos įgūdžius bei kontroliuojant nerimą, diskomforto galime visai išvengti.
Daugėja būdų padėti bijančiam žmogui
Pasaulyje, matant su odontologinio gydymo baime susijusias pasekmes, ieškoma priemonių jam įveikti. Pavyzdžiui, Norvegijoje pacientai su odontofobija gali dalyvauti specialioje TOO programoje, kur kiekvieno odontologinio vizito metu su pacientu dirba ne tik gydytojas odontologas, bet ir psichologas.
Tokių programų Lietuvoje pacientai neturi ir itin didelę baimę turintiems pacientams prieinama tik viena alternatyva – gydymas bendrinėje nejautroje, arba sedacijoje, jei tai jauno amžiaus vaikas.
Mokslininkų komanda džiaugiasi, kad nuo šiol ir Lietuvoje gyvenantys žmonės, patiriantys su odontologiniu gydymu susijusį nerimą, gali išmėginti jiems skirtą programą.
„Iš tiesų, mūsų komanda jau kurį laiką tyrė Lietuvos gyventojų burnos sveikatą, aiškiai matėme lietuvaičių poreikius, tad jau kurį laiką kūrėme ir taikėme inovatyvias priemones visuomenės odontologiniam švietimui – vienai svarbiausių odontologinių profilaktikos priemonių.
Matydami gerus rezultatus ir tokių priemonių tinkamumą įvairų vietovių, amžiaus bei ekonominės padėties gyventojams, stengiamės plėsti jų pritaikomumą skirtingiems visuomenės poreikiams, viena naujausių jų – su odontologiniu gydymu susijusio nerimo mažinimui“ – sako gydytoja odontologė, Vilniaus universiteto doktorantė Indrė Stankevičienė.
Gyventojai gali nemokamai išbandyti programą
„Mūsų programa yra pirma tokia Lietuvoje, o džiuginantys pradiniai rezultatai bei analogiškos programos sėkmė Norvegijoje skatina tik dar labiau ją tobulinti bei skatinti visuomenę aktyviai dalyvauti ir nugalėti savo baimę.“ – sako profesorė A. Pūrienė.
Vis daugiau žmonių renkasi dirbti, mokytis ir įgyti įgūdžių iš namų, tad ir vykdoma programa yra būtent tokia – pasiekiama ir prieinama bet kuriam Lietuvos gyventojui jam patogiausiu metu.
Su odontologiniu gydymu susijusio nerimo mažinimo programą sudaro virtualus kursas su specialiai jam paruošta metodika, atrinkta vaizdine medžiaga bei apgalvotomis užduotimis pačiam dalyviui, siekiant paskatinti jį būti aktyviu viso proceso metu.
„Smagu, kad dalyviai mokymus vertina teigiamai. Sulaukiame atsiliepimų, kad kai kurie programą pabaigę pacientai prieš vizitą pas odontologą dar kartą perskaito medžiagą ir pasijaučia geriau.“ – džiaugiasi gydytojas V. Sabataitis.
Docentė Lina Štangvaltaitė-Mouhat antrina – statistiniai rezultatai rodo, kad net preliminariais duomenimis, nerimas tarp programos dalyvių po mokymų sumažėjo, vadinasi, tokia programa turi aiškų potencialą padėti pacientams. Analogiška programa Norvegijoje taip pat sėkminga, tačiau įdomu tai, kad ten tik 10 proc. dalyvių buvo vyriškos lyties, tuo tarpu, Lietuvoje – net ketvirtadalis. Drįstame manyti, kad galbūt Lietuvoje vyrai atviriau pripažįsta savo emocijas bei yra atviresni pokyčiams, o tai labai pozityvu.
„Mums, tiek mokslininkams, tiek gydytojams, labai svarbu, kad tai, ką mes kuriame ir įgyvendiname būtų ne vien pagrindas ateities mokslui, bet ir reali pagalba dabarties žmogui. Apima puikus jausmas, kai po programos sugrįžęs, prieš tai itin įsitempdavęs, nerimaujantis pacientas, jaučiasi geriau, iškart išbando priemones, apie kurias sužinojo.
Yra dalyvių, kurie džiaugiasi, kad jų odontologinio gydymo baimė sumažėjo net perpus. Ir savo praktikoje pastebiu, kad tie pacientai, kurie aktyviau domisi savo sveikata, priima jiems siūlomą pagalbą, patarimus, ilgainiui beužsuka tik pasitikrinti ir pasilabinti ir tik retai – sudėtingam gydymui.
Siekdami, kad Lietuvos gyventojų odontologinė būklė bei jausena pagerėtų, kviečiame tuos, kurie bent kiek nerimauja, susisiekti el. paštu indre.stankeviciene@mf.vu.lt ir nemokamai išbandyti programą, o mums bus labai malonu žinoti, kad padėjome dar vienam žmogui pasijusti geriau.“ – sako gyd. I. Stankevičienė.