Burnos sveikatą lemia atsakingas požiūris
Sveikatos apsaugos ministerijos odontologijos srities gydytoja ekspertė, Odontologų rūmų tarybos narė, laikinai vykdanti Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktoriaus pareigas Santa Miežinienė pastebi, kad, pavyzdžiui, Panevėžio krašte darbingo amžiaus gyventojų požiūris į burnos sveikatą po truputį keičiasi į gerąją pusę – jie dažniau atvyksta pas odontologus laiku. Tačiau daugeliu atvejų ir vaikų, ir suaugusiųjų burnos nepakankamai prižiūrimos, dėl to vėliau neretai atsiranda sunkių pasekmių.
„2023-iuosius Panevėžio miesto odontologijos poliklinika pradėjo liūdna žinia – suaugusiam pacientui diagnozuotas burnos vėžys. Pacientas buvo sulaukęs įtarimų ir pagalbos anksčiau, bet pats dėl tolesnio gydymo nesikreipė, neįžvelgė didelės grėsmės. O dabar diagnozė jau aiški“, – prisimena atvejį odontologijos ekspertė.
Kaip teigia S. Miežinienė, burnos problemų šalies gyventojai turi daug ir įvairių. Jų būtų kur kas mažiau, jei gyventojai atsakingai rūpintųsi burnos higiena, tikrintųsi dantis profilaktiškai, o suskaudus, laiku atvyktų gydyti. Kai gydyti tenka ne tik danties paviršių, bet ir kanalus, gydymas ir brangesnis, ir užtrunka.
Išauginti kartą be dantų ėduonies – misija įmanoma
„Tėveliai linkę tvarkingai prižiūrėti vaikų galvytes, ausytes, nagučius, tačiau apie vaikų burnos higieną pamiršta. Juk nuo gimimo reikia įprasti apžiūrėti vaiko burną, valyti dantis iki 7–9 metų, nes iki tokio amžiaus vaikai patys dar nemoka teisingai išsivalyti dantų, – sako S. Miežinienė. – Jei įprastume pas odontologą vaikus vesti du kartus per metus, atsakingai rūpintumėmės jų burnos higiena, tikiu, kad galėtume Lietuvoje išauginti kartą be dantų ėduonies. Ir dantų gydymo sąnaudos būtų mažesnės“.
Odontologijos ekspertė atkreipia dėmesį į vaikų krūminių dantų silantavimą, kurį vertina kaip gerai nuo ėduonies saugančią priemonę. Ji prisimena neseną atvejį, kai pas ją lankėsi 29 metų pacientė, kurios sveiką krūminį dantį tebesaugo silantas.
Ligonių kasos primena, kad vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais. Tai – dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, mechaniškai uždengiančios dantų vageles ir įdubas, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Procedūra atliekama gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorine ligonių kasa dėl odontologinės pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Šią procedūrą atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
Už ką sumoka ligonių kasos?
Be silantavimo pirminei odontologijai priskiriamas visas nespecializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas: dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.
Svarbu žinoti, kad ligonių kasos sumoka už gydytojo darbą, o pacientui tenka mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.
Išimtis taikoma ir mokėti už tai nereikia vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (pateikus gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą). Išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas – tada reikia mokėti patiems.