Žada geresnes paslaugas pacientams
Kaip spaudos konferencijoje antradienį sakė SAM ministras Aurimas Pečkauskas, Žalgirio klinikos prijungimas užtruko 3 metus, o diskusijos vyko jau nuo 2018 metų.
„Šis žingsnis pakloja pamatus siekti geresnio burnos, veido, žandikaulio chirurgijos paslaugų, odontologijos prieinamumo ne tik Vilniaus miesto, bet ir viso regiono gyventojams. Buvimas dalimi kitos klinikos Žalgirio klinikai leis optimaliau panaudoti administracinius resursus, siekiant paslaugų efektyvumo. Pastaruosius kelerius metus šiai klinikai iškildavo problemų dėl finansinio atsparumo“, – sakė A. Pečkauskas.
Žalgirio klinikos direktorius Dalius Matkevičius taip pat paminėjo, kad prijungimas leis laiku užtikrinti paslaugas pacientams, klinika turės daugiau galimybių naujoms technologijoms.
„Pacientams naujų paslaugų kitur ieškoti nereikia, viskas vyksta Žalgirio klinikoje, veikia ta pati registratūra, tos pačios informacinės bazės“, – sakė D. Matkevičius.
Santaros klinikų direktorius prof. Tomas Jovaiša sakė neabejojantis, kad prijungimas bus labai naudingas. Pasak profesoriaus, kiekvienoje ligoninėje visų naujausių technologinių sprendimų įgyvendinti neįmanoma.
„Mūsų tikslas yra sukurti tokią sistemą, kad veido, žandikaulio, odontologijos pacientai galėtų gauti pačią naujausią pagalbą – kai tai galima atlikti Žalgirio klinikoje, tai daryti joje, o kai reikia platesnių resursų – Santaros klinikose. Kita didelė užduotis yra personalas, sąlygos darbuotojams“, – sakė prof. T. Jovaiša.
Pasak profesoriaus, jei Žalgirio klinikos darbuotojams prireiktų Santaros klinikų infrastruktūros, jie galės atvykti ir ja pasinaudoti.
Tiesa, po pokyčių Žalgirio klinikos darbuotojams atlyginimas nesikeis.
Ministro buvo paklausta, ar Žalgirio klinikos neištiks Klaipėdos ligoninės scenarijus, kai po prijungimo ji pradėjo skęsti skolose.
„Tai visai skirtingos situacijos, ką turėjome su Klaipėdos universiteto ligoninės reorganizacija – ten buvo 3 didelės įstaigos, sujungtos į naują darinį. Natūralu, kad sujungus 3 įstaigas atsirado kiti iššūkiai. Dabar sąlyginai nedidelė įstaiga įsilieja į didelės įstaigos strateginę kryptį, todėl didesnių finansinių rizikų nematome“, – teigė A. Pečkauskas.
Dėl prijungimo iš klinikos išėjo 16 proc. darbuotojų
Prieš prijungimą nemažai Žalgirio klinikos darbuotojų išreiškė pasipiktinimą, o kai kurie paliko darbovietę. D. Matkevičius pripažįsta – išėjo 16 proc. darbuotojų.
„Didžioji dalis iškeliavo į užtarnautą poilsį, kiti pagal darbo rinkoje esančius atlyginimus, matyt, rado geresnius pasiūlymus ir išėjo ten. Šiandien yra baltas popieriaus lapas, nauja istorija ir darbas vyksta toliau“, – kalbėjo D. Matkevičius.
Prieš kelias savaites „Delfi“ pasiekė Žalgirio klinikos Darbo tarybos laiškas, kuriame buvo rašoma, kad medikai palikti likimo valiai, o dėl pokyčių su jais buvo bendraujama itin mažai.
„Dalininkai atsiriboja, bendravimo ir dialogo nėra. Mes, medikai, jaučiamės palikti likimo valiai. Jungimo procesai vyksta chaotiškai, nėra atsakymų į konkrečius klausimus, kaip bus užtikrinama sklandus Žalgirio klinikos veiklos tęstinumas.
Neturime atsakymo, kodėl dabar vyksta jungimas, turint omenyje, kad Žalgirio klinika nėra monoprofilinė įstaiga: čia veikia 7 odontologiniai skyriai ir 2 medicininiai skyriai, chirurgija ir intensyvioji terapija – kaip skirtingi skyriai gali būti monoprofilinė ligoninė? Kyla klausimas, ar čia nesuprantama per klaidą, ar tyčia siekiama sužlugdyti?
Sujungus Žalgirio kliniką su VUL Santaros klinikomis, Žalgirio klinika netenka apie 20 proc. darbuotojų. Vadinasi, nuo rugsėjo 3 d. teks mažinti planinių operacijų ir ambulatorinių paslaugų apimtis“, – susirūpinimą tą kartą reiškė darbuotojai.