Odontologų teigimu, apverktinos lietuvių dantų būklės ištakos prasideda dar vaikystėje. Statistika rodo, kad Lietuvoje dantų ėduonies paplitimas tarp vaikų yra vienas didžiausių Europoje – daugiau nei 90 proc. šalies vaikų dantys sugedę.
Apverktina vaikų dantų būklė
Iš tiesų vaikų dantų būklė nedžiugina, Žinių radijo laidoje sakė J. Gaidys, remdamasis „savo matymu ir žiniomis apie vaikų dantų būklės statistiką“. Iki trečios klasės vaikų būklė apie 70–90 proc. yra su mažesniu ar didesniu pažeidimu – su ėduonimi, sąkandžio patologija, o Europos mastu lietuviai būtų sąrašo apačioje.
Odontologo teigimu, pavyzdžiu, į kurį verta lygiuotis, galėtų būti Skandinavija – ten dantų ligų paplitimas yra 15–20 proc., o Lietuvoje, kaip minėta, 70–90 proc.
Užsienio šalyse vaikų dantų nepriežiūra laikoma smurtu ir vaiko nepriežiūra.
Padėtis Skandinavijos šalyse atspindi valstybės požiūrį ir sveikatos priežiūros sistemą. Jose, mediko J. Gaidžio teigimu, žmogus tiesiog privalo rūpinti savo ir savo vaikų dantų sveikata, kad išlaikytų sveikatos draudimą.
Įpročio formavimo svarba neginčytina
Dantų priežiūros įpročiai neabejotinai susiformuoja vaikystėje. Tai, ką išmokome vaikystėje, dažnai išsinešame į suaugusio žmogaus gyvenimą.
Odontologas pabrėžė nesantis didelis vaikų dantų ligų specialistas, kita vertus, jo matoma statistika rodo „gilias problemas“.
Jeigu tėvai ar globėjai neturi žinių, įgūdžių ar yra aplaidumas, „negalime šnekėti apie sveikatą, nes grandinė nutrūksta pačioje pradžioje“.
Ar visi suaugusieji žino, kaip prižiūrėti dantis?
Burnos sveikatos specialistui dar vis tenka išgirsti iš tėvų ir iš vaikų, kad pieniniai dantys iškris, todėl nereikia jų prižiūrėti.
„Jei užaugau su tokiu požiūriu, tuomet suaugęs, jau suformavęs įprotį, toliau tęsiu šį sėkmingą ar nesėkmingą savo principą. Taigi suaugę, turėdami nebūtinai gerą įprotį, sulaukiame problemų“, – akcentavo įpročių svarbą jis.
Dantų gydytojo pastebėjimą pagrindžia statistika – šiuo metu apie 50–60 proc. suaugusiųjų neturi bent vieno danties.
Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones – „net 50 proc. jų gali neturėti nė vieno danties“.
Lietuvoje dantų implantavimo skaičius kasmet didėja
Lietuvoje kasmet įsriegiama apie 60 tūkst. implantų. Lyginant su Europos duomenimis, „tai yra didžiulis skaičius, tenkantis vienam šalies gyventojui, palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis“; lygiai taip pat Lietuvos mastu tai – didžiulis skaičius.
Odontologas J. Gaidys įžvelgė ir pozityvų aspektą – „galime ir pasidžiaugti, kad žmonės gali sau leisti ir leidžia sau taisyti savo sveikatą“, juolab, kad, įsriegiamų dantų implantų skaičius kasmet didėja.
Šie skaičiai, jo teigimu, parodo tiek sveikatos įstaigų prieinamumą, tiek pagerėjusias žmonių pragyvenimo galimybes.
Penktadalis pasaulio gyventojų turi odontofobiją
Gydytojas odontologas įsitikinęs – norint, kad lietuvių burnos sveikatos rodikliai gerėtų, pirmiausiai vertėtų įvardinti tuos rodiklius bloginančias priežastis.
„Viena iš šiuo metu labai aktualių priežasčių – baimė. Pasaulyje egzistuoja terminas „odontofobija“. Viso pasaulio statistiko duomenimis, apie 20 proc. žmonių turi odontofobiją. Tai reiškia, kad žmonės turi labai rimtą baimę, kai net neateina iki specialisto, negali ateiti, nes trukdo vidinė baimė“, – svarbią dantų netvarkymo priežastį išskyrė ekspertas.
Odontologams ne taip retai tenka dirbti su tokią dantų taisymo baimę turinčiais žmonėmis. Tokiais atvejais prisieina bendradarbiauti netgi su psichologais: „Šią savaitę buvo atėjusi pacientė, kuri jau dvejus metus gydosi pas mus. Jai trūksta dantų eilių, reikėtų skirti implantaciją, tačiau mes negalime jos atlikti, nes dar nebaigtas darbas su įpročiais, su psichologija, dar lankomasi pas psichologą. Antri metai, kai mes baigiame bendradarbiavimą. <...> Matome, koks ilgas kelias, norint įveikti šią didelę problemą.“
Didelė dalis žmonių turi stiprią dantų taisymo baimę. Rūpintis dantų sveikata labiausiai trukdo baimė, o finansiniai aspektai nukeliauja į antrą vietą, remdamasis praktika, minėjo odontologas.
Trečia šių laikų problema, trukdanti rūpintis lietuviams burnos sveikata, yra laiko neturėjimas.
