Paslaugos, kurias galite gauti nemokamai
Su dantų būkle susiję ir kitos problemos – žmonės nenoriai šypsosi, o piniginėje vis trūksta pinigų, nes odontologijos paslaugos yra gana brangios. Tačiau dalis jų yra nemokamos. Pirmines sveikatos paslaugas gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę, nemokamai gali gauti visi Lietuvos gyventojai, mokantys privalomąjį sveikatos draudimą (PSD).
Tokios paslaugos apima dantų traukimą, jų šaknų traukimą, ėduonies gydymą, įskaitant reikalingas rentgeno nuotraukas ir dantų gręžimą bei plombavimą. Nemokamas – gydytojo darbas, bet ne vienkartinės priemonės, vaistai ir odontologinės medžiagos. Už jas mokėti nereikia tik vaikams, jauniems, besimokantiems žmonėms iki 24 metų ir socialiai remtiniems asmenims. Jei reikalingas sudėtingesnis gydymas, išrašomas siuntimas pas gydytoją odontologą-specialistą.
Paradontozė – pagrindinė dantų netekimo priežastis
Parodontozė – pasak klinikos „Dantų harmonija“ implantologo Mariaus Bučinsko, labiau paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių. Būtent dėl šios ligos žmonės netenka net ir sveikų dantų. Kitos priežastys – dantų ėduonis ir bendrinės organizmo ligos, tokios, kaip cukrinis diabetas.
Dantų skausmas arba klibėjimas turėtų paskatinti apsilankyti pas odontologus. Netekus kurio nors vieno arba kelių dantų, atsiranda įvairių nepatogumų: persiskirsto kramtymo krūvis, netekus jų, krūvis tenka tam nesutvertiems priekiniams dantims. M. Bučinskas pastebi, kad šie fiziniai negalavimai – tik dalis problemos. Iškritus dantims dingsta estetika, atsiranda nemalonus burnos kvapas, pablogėja ir daugelio su šia problema susiduriančių žmonių savivertė.
„Žmogui netekus vieno ar poros dantų, pirmiausia, persiskirsto kramtymo krūvis. Netekus krūminių dantų, krūvis pereina į priešingą pusę. Dantys perkraunami du kartus daugiau, nes dantų harmonija išsikreipia ir tokiu atveju toje pusėje dantys laiko trumpiau. Jeigu dantų netenkama kairėje pusėje, kramtymo krūvis tenka priekiniams dantims, o šie, nei pagal savo anatomiją, nei pagal funkciją, nėra skirti maisto kramtymui, kuris ilgainiui tampa vis blogesnis, o galiausiai pasireiškia skrandžio ir žarnyno ligomis. Ir čia mes net nekalbame apie žmogaus psichologinę būklę ar estetiką, tuo labiau kvapą iš burnos“, – DELFI TV Gyvai laidoje sakė implantuojantis gydytojas M. Bučinskas.
Daugiau nei pusė pacientų protezų nenori
Pasak M. Bučinsko, daugiau nei pusė jo kabinete apsilankančių pacientų nori ne išimamų protezų, o susigrąžinti dantis ir atstatyti jų kramtymo funkciją. Visgi valstybės skiriamos paramos dažniausiai užtenka tik išimamiems dantų protezams. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai išimami dantų protezai nesilaiko burnoje, todėl vienintelis gydymo būdas lieka dantų implantacija. Remiantis implantuojančio gydytojo teigimu, tokiu atveju dalis pacientų gauna specialios komisijos pritarimą, kad kito kelio nėra, ir procedūra gali būti finansuojama valstybės lėšomis.
Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausia specialistė Jurgita Grigarienė paaiškina, kad iš PSD fondo lėšų protezavimo paslaugas gali gauti pensijinio amžiaus sulaukę žmonės, neįgalieji (iš dalies darbingi arba nedarbingi) ir vaikai iki 18 metų. Suaugusiems tokiu būdu gali būti skiriamos dviejų tipų sumos: 413 eurus siekianti įprastinė suma, o 1273 eurų suma skiriama tik esant sudėtingiems atvejams, kai apatinis žmogaus žandikaulis lieka bedantis. Vaikams skiriama 211 eurų, jei žandikaulis yra vystymosi stadijoje, o jei jis jau susiformavęs, 1273 eurai.
„Už minimalią kompensaciją atkuriama kramtymo funkcija ne pačiomis brangiausiomis medžiagomis. <...> „Ar žmogus kompensuojamos sumos dalį panaudos implantui, ar dantų protezui, viršutinei, apatinei plokštelei, o galbūt protezuoti reikės tik vieną dantį, labai individualiai priklauso nuo pačio paciento būklės ir ką jam pasiūlys gydytojas“, – paaiškina J. Grigarienė.
Senjorai savo eilės kartais nebesulaukia
Net ir gaudami valstybės paramą žmonės dažnai turi primokėti. Dar daugiau, norintiems gauti paramą reikės kantrybės, nes laukiančiųjų eilės labai ilgos.
„Pacientas, kuris mano, kad jam reikia protezavimo paslaugų, visų pirma, turi kreiptis į savo šeimos gydymo centro gydytoją – odontologą. Jis įvertina visą burnos sveikatą, dantų būklę ir jeigu reikia dantų protezavimo paslaugų, išduoda jam pažymą. Toje pačioje įstaigoje parašo prašymą, kad jį reikia įtraukti į asmenų, laukiančių protezavimo paslaugų, sąrašą. Gydymo įstaiga, gavusi tokią informaciją, ją pateikia ligonių kasai“, – apie veiksmų eigą kalba J. Grigarienė.
Laukiančiųjų eilė sudaroma pagal savivaldybes, o laukimo laikas gali trukti nuo dvejų iki septynerių metų. Egzistuoja ir alternatyva tiems, kad tiek laiko laukti negali arba nenori – už protezavimą reikia susimokėti patiems, gauti sąskaitą – faktūrą už suteiktas paslaugas ir ją pateikti teritorinei ligonių kasai. Taip pat reikia parašyti prašymą, kad atėjus eilei būtų išmokėta kompensacija.
J. Grigarienė pastebi, kad kartais senyvo amžiaus žmonės savo eilės taip ir nebesulaukia. Tokiais atvejais kompensacija yra grąžinama artimiesiems pagal paveldėjimo teisę.