Susizgrimbama ir dėl dantų būklės, rašoma pranešime spaudai. Ši statistika nedžiugina – Lietuvos vaikų dantys jau nuo mažų dienų yra pažeisti dantų ėduonies (karieso), o daugelis jų, pieninių ir nuolatinių, deja, prarasti, atkreipia dėmesį Kauno odontologijos klinikos „Angitia“ vadovas Mindaugas Gaučys.
Kad nebūtų per vėlu
Visur eskaluojama apie greitą gyvenimo tempą ir laiko pačiam gyvenimui stoką. Štai sukirba mintis, kad su vaiku reikėtų nueiti pas odontologą, tačiau užgriūna kiti reikalai, ir vėl mintis išsprūsta iš galvos. Vis dėlto vaiko dantų patikra turėtų atsirasti tėvų prioritetinių darbų sąraše. Juk odontologai ne tik gydo, bet ir apžiūri profilaktiškai, taip užkirsdami kelią galimoms dantų bei dantenų ligoms, kurias išgydyti bus daugiau problemų – ilgiau užtruks, daugiau kainuos, ir, tikėtina, vaikui skaudės. Norint šių pasekmių išvengti, visuomet naudinga profilaktinės apžiūros metu pasikonsultuoti su specialistu ir dėl kasdienės vaikų dantų priežiūros.
„Pagrindinis patarimas – nedelsti, nelaukti paskutinės minutės. Su odontologu susisiekti geriausia ne tada, kai vaikas jau skundžiasi dantukų skausmais, bet gerokai anksčiau – apžiūrėti profilaktiškai, kol dantys dar sveiki. Tuomet vaikas įsitikins, kad odontologinė procedūra tikrai neskausminga – kitaip, nei atvykus su skaudančiu dantuku, – pataria M. Gaučys.
– Ilgas delsimas atneša nekokių pasekmių. Beviltiškai sugedusius dantis tenka rauti. Žinoma, kol yra vilties, odontologai deda visas pastangas, kad dantį išsaugotų. Deja, kuo vėliau kreipiamasi, tuo išgydymo ir išsaugojimo tikimybė yra mažesnė.“
Ar pieninių vaikų dantų nebūtina gydyti?
Gana populiarus klausimas: pieniniai dantys – juk laikini ir jie iškris, tad gal negydyti? Tai labai klaidinga nuostata.
Juk nenorite, kad vaikas kęstų netaisomų pieninių dantų sukeltą skausmą?
Ką ir kalbėti apie danties infekcijos židinį, iš kurio patogeniniai mikrobai kraujotakos sistema cirkuliuoja po visą organizmą ir įsikuria silpniausiose jo vietose, pažeisdami konkrečius organus bei paaštrindami esamus arba sukeldami naujus vaiko sveikatos sutrikimus.
Negydomi pieniniai dantys ilgainiui gali pakenkti nuolatinių dantų užuomazgoms ir taisyklingam nuolatinių dantų formavimuisi.
Per anksti prarasti pieniniai dantys – realūs netaisyklingai dygsiančių nuolatinių dantų pranašai. Tai vėlgi nauji rūpesčiai.
Pieniniai dantys užtikrina tinkamą maisto kramtymą, o tuo pačiu – ir visavertės mitybos galimybę. Pilnai nesukramtytas maistas sukelia virškinimo problemas.
Sveiki pieniniai dantys reikalingi taisyklingam sąkandžio, žandikaulių ir tuo pačiu – taisyklingų veido bruožų formavimuisi.
Ar prarastus nuolatinius vaikų dantis būtina tuoj pat implantuoti?
Beviltiškai sugedus vaiko nuolatiniam dančiui ir prireikus jį išrauti (pvz., dėl laiku negydyto dantų ėduonies ar fizinės traumos), naujas dantis neataugs. Atkurti danties implantais prarastus vaikų dantis ne visada rekomenduojama, nes implantavus pernelyg ankstyvo amžiaus pacientui galima susidurti su naujomis problemomis. Todėl odontologai dažnai sulaukia nerimastingų klausimų: vaikui ištraukė nuolatinį dantį: kada galima implantuoti? Ar vaikui galima sriegti implantą kaip suaugusiajam?
Anot „Angitia“ vadovo Mindaugo Gaučio, turinčiojo apie 20 metų dantų implantavimo įvairaus amžiaus pacientams patirties, implantacijos metu žandikaulis turėtų būti susiformavęs. Vystantis žandikauliui, dantys „atranda“ savo vietą – po truputį pasislenka ir adaptuojasi. Implantas, deja, prie kintančios situacijos neprisitaiko – kaip įsriegta, taip ir lieka. Todėl geri norai gali turėti blogų pasekmių: per anksti įsriegtas implantas tampa trukdžiu taisyklingam dantų augimui ir paties žandikaulio formavimuisi.
Implantuoti jau galima: berniukams – maždaug nuo 17 metų, o mergaitėms – nuo 14-15 m. Visgi odontologas pabrėžia, kad tai nėra visiems tinkamas variantas. Kiekviena situacija yra individuali, ir dėl danties atkūrimo implantuojantis odontologas sprendžia, atsižvelgdamas į konkretaus vaiko duomenis, o ypač – į dantų bei žandikaulio išsivystymo lygį.
Dantų silantai – patikima apsauga nuo dantų ėduonies
Didžiulė šių laikų problema, kaip viena dažniausių vaikų dantų rovimo priežasčių – dantų ėduonis. Odontologams būtų sunku suskaičiuoti, kiek dantų mažiesiems (ir ne tik) pacientams tenka išrauti dantį dėl pažeisto ėduonies taip stipriai, kad sugydyti jau neįmanoma.
Tačiau šiuolaikinė odontologija žino efektingą dantų ėduonies prevenciją – dantų silantus. Silantuoti dantis rekomenduojama ~ 6-14 metų amžiaus vaikams. Specialia medžiaga užpildomi krūminių dantų įdubimai (vagelės). Todėl ant lygesnio dantų paviršiaus nesilaiko maisto likučiai ir apnašos. Vadinasi, ir bakterijų kaupiasi kur kas mažiau. Be to, silantų išskiriamas fluoras pasižymi ir tvirtinamąja dantų emalio funkcija.
Silantai yra labai veiksminga kovos prieš dantų ėduonį priemonė, tačiau tai nėra lyg burtų lazdelės mostas, nes jie neatstoja kasdienių higienos įpročių. Bet privalumų tikrai esama: silantuotus dantis dėl lygaus paviršiaus tampa lengviau valyti. Be to, lygus dantų paviršius nėra palanki nei maisto likučių, nei mikrobų galimų sankaupų vieta.
Universalus atsakymas į daugelį klausimų – savalaikis vizitas pas vaikų odontologą ir ugdymas vaiko suvokimo, kad ir pieniniai, ir nuolatiniai dantys yra ypatingai svarbi visaverčio gyvenimo ir puikios sveikatos dalis. Juo labiau, kad nuolatiniai dantys duoti visam gyvenimui. Todėl mylinčių savo vaikus tėvelių ar globėjų žmogiškoji pareiga – rūpintis vaikų dantukais vos jiems išdygus, o vėliau – ugdyti savo dantų ir sveikatos tausojimo įgūdžius nuo ankstyvosios vaikystės. Kaip tai atlikti – konsultuoja vaikų odontologai. Tai svarbu ne tik artėjant rugsėjui, kai privaloma „darželinukų“ ir mokinių sveikatos patikra, bet ir visą gyvenimą.