Daugelio šalių mokslininkų tyrimai įrodė rūkymo žalą burnos sveikatai. Rūkymas blogina burnos higienos būklę, ypač skatina viršdanteninių ir podanteninių konkrementų atsiradimą. Rūkantiems nuo 2,5 iki 3,5 kartų didesnė tikimybė susiformuoti sunkiam periodonto audinių nykimui, pranešime rašo burnos higienistė Mingailė Bogušaitė.
Tabako vartojimas ir amžius turi didelę įtaką periodonto ligoms. 3 kartus dažniau vyresnio amžiaus rūkantys žmonės netenka dantų ir serga periodontu negu nerūkantys žmonės.
Paprastai, kai periodonto audiniai yra sveiki, burnos ertmėje dažniausiai vyrauja pusiausvyra tarp mikrobų ir imuninės sistemos gebėjimo įveikti mikrobų invaziją. Šią situaciją galima palyginti su svarstyklėmis, kai vienoje svarstyklių pusėje yra ligas sukeliantys veiksniai, kitoje - palaikantys sveikatą veiksniai.
Požiūris į periodonto ligą laikui bėgant keitėsi. Mokslininkų tyrimu iki 1960m. buvo remtasi, jog periodontą sukelia mineralizuotos apnašos, kurios veikia kaip mechaninis audinių dirgiklis. Ankščiau pagrindinė profilaktikos priemonė buvo laikoma profesionali burnos higiena kas 6 mėnesius, ir pacientui buvo patariama tris kartus dienoje valytis dantis. Atlikus tyrimus 1980m, imta abejoti jog periodonto ligoms būdinga tendencija progresuoti su amžiumi ir apimti didesnę dalį burnos. Taip pat, negydomas gingivitas (dantenų uždegimas) pereina į periodontitą.
Šiuolaikinis požiūris kiek skiriasi - ligos išsivystymo riziką nulemia tai, kaip pacientas sugeba kontroliuoti patogeninę mikroflorą, ir kad vien bakterinio apnašo neužtenka, jog išsivystytų periodonto liga.
Atliekant mano tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti rūkymo įtaką periodonto būklei pacientams virš 30 metų amžiaus. Anketinė apklausa ir diagnostinė apžiūra vyko Kaune, 2016 metais, lapkričio mėnesį. Apklausoje dalyvavo 40 respondentų, iš jų- 72 proc. (29) rūkantys ir 28proc. (11) - nerūkantys. Apibendrinus tyrimo duomenis padarytos išvados:
Rūkančiųjų dantenų kišenės gilesnes 4-7mm, tai rodo, jog jie serga periodonto ligomis. Taip pat zonduojant didesnis kraujavimas iš dantenų. Rūkantys kaupia daugiau apnašo, kuris yra inicijuojantis periodonto ligų faktorius. Rūkančiųjų dantenų kraujagyslės siauresnės, todėl dantenos dažniau būna uždegiminės. Rūkantys serga sunkesnia periodonto forma, nei nerūkantys, nes audiniai lėčiau gija dėl susisiaurėjusiu kraujagyslių.
Dantenų ligų progresavimas lėtėja asmenims, metusiems rūkyti. Rūkymo nutraukimas netgi gali atstatyti normalų dantenų ir mikrobinio gijimo atsaką. Nerūkant vienerius metus dantenos tampa sveikesnės.
Mano manymu, rūkymas- vienas iš svarbiausių veiksnių periodonto ligų atsiradimui. Rūkymas skatina pigmentinių dėmių susidarymą, padidėjusį seilėtekį, ir bakterinių apnašų mineralizaciją. Dėl pigmentinių dėmių danties paviršius būna nelygus, o tai skatina bakterinio apnašo susidarymą.
Rūkantieji rizikuoja sirgti 3 kartus dažniau periodontu nei nerūkantieji, ir 2 kartus daugiau netekti dantų dėl ligų. Įvairios cheminės medžiagos ir tabakas,kurio yra cigaretėse, trikdo normalius apsauginius audinių mechanizmus ir sukelia periodonto audiniuose imuninės sistemos atsaką- uždegimą.
Mano anketinės apklausos metu rezultatų analizėje apskaičiuota, jog į klausimą ar kliba dantys, mažoji dalis rūkančiųjų korespondentų atsakė teigiamai, tai gali reikšti, jog jie serga periodonto ligomis. Diagnostinio tyrimo metu, rūkantiems ir nerūkantiems buvo apskaičiuotas cpitn - periodonto ligų gydymo reikšmių indeksas. Palyginus rezultatus, rūkančiųjų gilesnes kišenės (4 ar 5 mm), nei nerūkančiųjų. Tarp kai kurių rūkančiųjų pacientų buvo rasta 6mm ir gilesnės periodonto kišenės. Nemažai daliai rūkančiųjų rasta konkrementų virš ir po dantenomis, nekokybiškų plombų ar dirbtinių vainikėlių.
Taigi, rūkant susidaro gilesnės periodontalinės kišenes, daugiau kaupiama apnašo, daugiau randama konkrementų. Tyrimo metu, buvo apskaičiuota rūkančiųjų ir nerūkančiųjų periodonto gydymo reikmių grupės. Daugiausiai rūkiančiųjų nustatyta, jog reikalingos burnos higienos instrukcijos, apnašų ir konkrementų šalinimas, šaknų lyginimas, šaknų poliravimas, kabančių plombų kraštų ar kitų apnašų susilaikymą skatinančių veiksnių šalinimas, galbūt reikalingas kompleksinis periodontologinis gydymas.
Taigi, kasdienė burnos higiena - svarbiausiais dantų ligų prevencijos būdas. Dantų valymas du kartus dienoje su dantų šepetėliu ir pasta, taip pat burnos skalavimo skysčio, tarpdančių šepetėlio ar dantų siūlo naudojimas tarpdančiams valyti ypač sumažina dantų ligų atsiradimo tikimybę, padeda nesusidaryti dantų apnašoms bei akmenims, saugo nuo blogo burnos kvapo.
Rūkantiesiems gaminamos specialios dantų pastos. Jos balina bei mažina dantų jautrumą. Į sudėtį įeina fluoridų - kurie mažina dentino kanalėlių jautrumą, kalio nitrato, stroncio chlorido, natrio citrato, Jų efektyvumas pasireiškia dantis valant kasdien, po 3-4 sav. Tyrimo analizės metu, didžiausia dalis rūkančiųjų dantis valo du kartus per dieną, tačiau beveik pusė jų naudoja minkštą dantų šepetėlį. Rūkantiems patariama naudoti pusiau kietą dantų šepetėlį, o iš tyrimo rezultatų tokį dantų šepetėlį naudoja mažiau nei pusė ( 41 proc.) respondentų.
Be dantų šepetėlio, rūkančiųjų populiariausia individualios burnos higienos priemonė - dantų siūlas. Dantų siūlas padeda išvengti dantenų ligų, nes juo išvalomi nešvarumai, kurių nepasiekia dantų šepetėlis. Jį rekomenduojama naudoti kiekvieną dieną. Beveik pusė rūkančiųjų naudoja burnos gleivinės skalavimo skystį ( 34 proc.). Skalavimo skysčio pagalba veikiami ne tik dantys, bet ir burnos minkšteji audiniai, liežuvis. Mažesnė dalis rūkančiųjų naudoja liežuvio valiklį. Nuvalius liežuvio apnašas, pagerėja skonio receptorių funkcija, seilių išsiskyrimas ir sudėtis. Žinoma, kas pusę metų patariama apsilankyti pas burnos higienistą.
Rūkymas ir amžius turi didelę reikšmę periodonto ligų atsiradimui, todėl svarbiausia laiku pastebėti pokyčius burnoje -burnos kvapa, dantenų kraujavimą ir nedelsiant kreiptis į savo mylimą odontologą/ burnos higienos specialistą.