Profesinė savivalda yra organizacijos ar asociacijos valdymo forma, kurioje profesijos atstovai patys reguliuoja savo veiklą, nustato standartus ir taisykles, prižiūri profesinę etiką ir rūpinasi profesinių interesų gynimu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šios organizacijos dažnai turi teisinį statusą, suteikiantį joms teisę reguliuoti profesijos narių veiklą, išduoti licencijas, taikyti drausmines nuobaudas ir vykdyti kitas funkcijas, kurios paprastai būtų priskirtos valstybės institucijoms. Profesinės savivaldos tikslas yra užtikrinti, kad profesijos nariai laikytųsi aukštų profesinių standartų, teiktų kokybiškas paslaugas visuomenei, ir kad būtų ginami tiek profesijos, tiek visuomenės interesai. Tokia sistema veikia daugelyje profesijų, įskaitant mediciną, teisę, inžineriją ir kt.
Pirmoji medikų savivalda Lietuvoje – Odontologų rūmai – pradėjo veikti dar 2004 metais. Tačiau 2019 metais Seimas panaikino vienintelę medikų savivaldą ir atėmė valstybės jai deleguotas funkcijas. Simboliška, bet praėjus 4 metams ir Odontologų rūmams švenčiant 20 metų veiklos jubiliejų, sekančios kadencijos Seimas savivaldos funkcijas sugrąžino.
„Odontologai, skirtingai nei kitos medikų bendruomenės, iš pat pradžių buvo linkę kovoti dėl savarankiškumo. Šis siekis visada buvo ryškus. Kodėl reikia savivaldos? Savivalda yra demokratijos puoselėjimas. Visiškas profesijos reguliavimo ir administravimo sutelkimas į vienos ministerijos tarnybos rankas nesuteikia galimybių plėstis demokratijos principams, nes demokratija yra suprantama nuo paties mažiausio savivaldos elemento – profesiniu pagrindu veikiančių bendruomenių savarankiškumo.
Esminis demokratinės valstybės principas yra ne tik teritorinių, bet ir profesinių bendruomenių gebėjimas savarankiškai spręsti klausimus. Be šių gebėjimų, be savivaldos, savireguliacijos patirties demokratinių principų mes neišsaugosime. Karčios Odontologų rūmų griovimo pamokos įtikino odontologų bendruomenę, kad centralizuotas valdymas didelės naudos neatnešė nei valstybei finansiškai, nei patiems odontologams. Tapo akivaizdu, kad savivalda gali daug geriau spręsti profesinius klausimus. Manau, kad ir pacientų lūkesčiai turėtų ir galėtų būti atliepiami geriau“, – situaciją vertina Mykolo Romerio universiteto profesorė Toma Birmontienė.
Tad ką odontologų savivalda suteiks šios srities specialistams ir visuomenei?
Geresnė paslaugų kokybė ir pacientų sauga
Medikų savivalda turi nemažai svertų, kurie padeda užtikrinti kokybiškas paslaugas pacientams. Ypač svarbi profesinės savireguliacijos dalis yra paslaugų priežiūros kokybė, nuolatinis profesinis tobulėjimas ir tęstinis mokymas. Būtent efektyvesnis ir labiau specializuotas podiplominis kvalifikacijos tobulinimas yra didelė profesinės savivaldos vertybė, užtikrinanti, kad specialistai pacientus gydys įgiję naujausias profesines ir žinias ir praktinius įgūdžius.
Profesinė savivalda leidžia užtikrinti didesnį pacientų saugumą ir užkardyti galimas neteisėtas veiklas.
„Labai svarbu paminėti profesinę etiką. Iki šiol išvis nebuvo tokios institucijos, kuri svarstytų ne tik odontologų, bet ir apskritai visų medikų profesinę etiką. Ir tai buvo labai didelė spraga, nes dėl to tiesiogiai kenčia pacientas, kuriam neužtikrinama teisė į kokybiškas paslaugas.
Odontologų rūmai turi Garbės teismą bei penkis teritorinius skyrius, kurie užtikrina pagalbą pacientams ir odontologijos srities atstovams vietoje. Pacientas ar gydytojas odontologas bei burnos priežiūros specialistas, iškilus problemai, gali kreiptis į jiems artimiausią Odontologų rūmų teritorinį skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje. Tad problemos yra sprendžiamos greičiau, jautriau ir asmeniškiau.
Specialistai taip pat gali greičiau identifikuoti įvairius piktnaudžiavimo atvejus. Pastebima tokių atvejų, kai galimai piktnaudžiaujama suteikiamų paslaugų kiekybe, sumenkinant kokybę“, – teigia Odontologų rūmų vadovė profesorė Vilma Brukienė.
Nė cento mokesčių mokėtojų pinigų
Viena svarbiausių odontologų savivaldos naudų – valstybės išteklių ir mokesčių mokėtojų pinigų taupymas.
„Savivalda nekainuos nė vieno mokesčių mokėtojo cento. Viskas – odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimas, veiklos bei profesinės etikos priežiūra, tobulinimasis ir jo kokybės užtikrinimas – bus vykdoma pačios savivaldos lėšomis“, – sako Odontologų rūmų vadovė.
Vilniaus universiteto specialistai, 2023-iaisiais Seimo Sveikatos reikalų komitetui rengę ekspertines išvadas dėl medikų savivaldos poreikio, išskiria ir kitas savivaldos naudas valstybei: aukštesnį atitikties lygį, aukštesnę techninę kompetenciją bei daugiau lankstumo. Tai pabrėžė ir Mykolo Romerio universiteto ekspertai.
„Tikėtina, (kad savivalda, red. past.) suteiks dar daugiau galimybių šios medicinos profesijos specialistams efektyviau spręsti su jų profesija susijusias problemas, kurias valstybės institucijų skiriami šiai sričiai vykdyti administravimo resursai paprastai yra susiję su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis ir valstybės biudžeto išlaidomis. Centralizuota visų medicinos profesijų licencijavimą vykdanti valdymo sistema, be abejo, negali tinkamai įsigilinti į atskiros profesijos problemas, lanksčiai, efektyviai reaguoti į kylančius profesinės veiklos pokyčius“, – teigiama universiteto išvadoje.
Mažiau biurokratijos
Galiausiai savivaldos naudą pajus odontologai ir burnos priežiūros specialistai, kuriems tai reiškia mažėjančią biurokratinę naštą.
„Dėl automatizuotos sistemos nereikės kaupti popierinių tobulinimosi sertifikatų, nereikės skaičiuoti per penkerius metus surinktų tobulinimosi valandų, nes tai yra daroma už specialistus. Tad ir pratęsti licenciją bus paprasčiau, nereikės tiek daug popierizmo, kaip iki šiol“, – pabrėžia profesorė V. Brukienė.
Mažiau biurokratinės naštos specialistams padės daugiau laiko skirti savo pacientams, kartu leis susitelkti į tikslingą savo kompetencijų tobulinimą ir kokybiškų paslaugų pacientams užtikrinimą.
„Ilgametė Odontologų rūmų veikla galėjo tapti pavyzdžiu ir kitoms medicinos profesijoms skatinant jų savivaldos modelių kūrimą, siekiant ne tik perimti kai kurias šiuo metu valstybės institucijų administruojamas funkcijas, bet ir prisiimti didesnę atsakomybę, siekiant gerinti profesinės veiklos prestižą ir kontrolę“, – teigiama Mykolo Romerio universiteto ekspertinėje išvadoje, rengtoje svarstant odontologų savivaldos įstatymą.
Kelias, kuriuo žengia Vakarų šalys
Profesorė T. Birmontienė pabrėžia, kad Vakarų šalyse medikų savivalda yra labai svarbi.
„Mūsų istorija taip lėmė, kad ilgus okupacijos metus Lietuvoje apskritai nei teritorinė, nei profesinė savivalda neegzistavo. Bet jeigu pažiūrėtume į kitas Vakarų valstybes, tai žinios apie medikų savivaldą siekia net XVI amžių. Taip pat verta atkreipti dėmesį į JAV, kur medikų savivalda yra labai stipri.
Deja, Lietuvoje tik odontologai sugebėjo Lietuvoje įtvirtinti medikų savivaldos principus. Kitose medikų bendruomenėse neatsirado tiek iniciatyvių žmonių, taip pat ir pati valstybė neskatino savivaldos. Galbūt buvo patogu, kad atsirado institucija, kuri centralizuotai sprendžia visus klausimus. Bet toks centralizuoto valdymo požiūris neatitinka šių dienų profesinių iššūkių.
Sunku įsivaizduoti, kad kokia nors tarnyba išmanytų visus medicinos profesijos klausimus. Tad reikia tikėtis, kad ateityje ir kitos medikų bendruomenės kursis bei sieks savo savivaldos“, – įsitikinusi profesorė T. Birmontienė.
Būtent apie profesinės savivaldos teikiamą naudą medicinos specialistams ir pacientams bus kalbama rugsėjo 12 dieną Vilniaus rotušėje Odontologų rūmų organizuojamoje konferencijoje „Savivalda medicinoje – saugus pacientas ir gydytojo komanda“. Savo patirtimi apie medicinos ir profesinės savivaldos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje dalinsis sveikatos priežiūros institucijų, universitetų, teisės atstovai bei politikai.
Ilgametę medicinos savireguliacijos patirtį atskleis ir svečiai iš užsienio. Europos odontologų tarybos vadovas dr. Freddie Sloth-Lisbjerg apžvelgs 60-ies metų paramą savireguliacijai visoje Europoje, o Vokietijos odontologų rūmų tarptautinio bendradarbiavimo vadovas Alfred Buttner pasidalins praktiniais savivaldos pavyzdžiais ir įžvalgomis.