Apie tai, kad ne atsitiktinai dantų ėduonis ir apydančio ligos vadinama elgsenos ligomis, apie dantų problemas, kurios jau kankina 6-7 metų vaikus ir tai, ko galime pasimokyti iš skandinavų – pokalbis su specialiste.
- Kaip vertinate mažiausiųjų burnos būklę?
- Tėvai turėtų didesnį dėmesį skirti vaikų sveikatai bei jų burnos būklei. Ne mokytojai, ne gydytojai, o tėvai. Jie privalo valyti dantis savo vaikams iki 12 metų. Jei vaikas nenori, spyriojasi, reikia tai ignoruoti ir rasti būdą, kaip prieiti prie vaiko. Tai yra didelis darbas, kurio nedaro kas antra šeima.
Vaiko burnos higiena reikia pradėti rūpintis vos jam gimus. Reikia neduoti saldžių arbatų. Visose yra cukraus. Tėvai, norėdami nuraminti vaiką, į pagalbą pasikliauja kažką saldaus – tai medų, tai dar kažką. Išdygus pirmam dančiui, jį jau reikia valyti, kad ir su servetėle. Reikia nuo mažumės formuoti mažo žmogaus įpročius. O tai geriausia padaryti savo pavyzdžiu. Jei vaikas mato, kad tėvai nevalo, neprižiūri savo dantų, kažin ar jie ką gero įskiepys ir savo atžaloms.
Tad svarbūs du komponentai – burnos higiena ir valgymo įpročių formavimas. Pastaroji problema yra aktuali visose šalyse – vaikai valgo tai, kas sukelia kariesą. Visur gausu cukraus – net močiučių obuolių sultyse. Neseniai mačiau vaiką, kuris vaikščiojo su buteliuku. Mama sako – čia močiutės, naminės, natūralios sultys. Ką reiškia natūralios, kai jos pagamintos iš rudeninių obuolių ir pridėta daug cukraus?
Mėgini kabinete šiek tiek tėvams aiškinti, ką reikėtų duoti vaikams, o ko – ne. Labai propaguoju norvegų pavyzdį – visa tai, kas skanu, valgyti tik kartą per savaitę. Tai apima tiek saldainius, picas bei traškučius.
Ką tik turėjau mergaitę, kuri, akivaizdu, šios taisyklės nesilaikė – saldainiai, limonadai, sultys buvo vartojami kasdien. Ir tai atsispindėjo dantų būklėje. Jei troškina, visą savaitę reikėtų gerti vandenį, arbatą, o šeštadienį leisti išsirinkti tai, ko nori vaikas.
- Ar silantai – išsigelbėjimas?
- Dabar ir sekmadienį, iš anksto užsiregistravus, pas mus nuolatinius vaikų dantis galima uždengti silantais. Silantai – ne stebuklas, bet jei danties kramtomojo paviršiaus vageles tinkamu metu užpili šia medžiaga, blogiau tikrai nebus, dantis bent kurį bus saugomas. Tačiau, žinoma, silantai neišgelbės nuo to, kad dantis vis vien reikės prižiūrėti, o maitintis sveikai.
Svarbu ir tai, kad silantus reikia dėti tada, kol dantys dar neišgedę. Džiaugiuosi, kad tėvai bent kartą per metus turi privalomai patikrinti vaikų sveikatą. Tada jie išgirsta, kiek vaiko burnoje nesveikų dantų. Nes kitu gi atveju, sutikite, pas dantistą ateinama tik tada, kai bėda prispiria – burna sutinus, skauda. Ne paslaptis, kad pas mus savo noru retai kas eina. Tada jau tėvų atsakomybė taisyti situaciją, keisti vaikų mitybą. Čia gal profesinė liga, bet net nusipurtau, kai važiuodama viešuoju transportu pamatau, kad visai mažam vaikučiui, kad šis nurimtų, į burną įkišamas čiulpinukas. Siaubas.
- Kokios pagrindinės vaikų dantų problemos?
- Visokiausių problemų matau – nuo eilinio karieso iki periodontito, kai dantys jau raunami 6-7 metų vaikams. Tai baisu – dantys būna ką tik ar prieš metus išdygę ir jau yra negrįžtamai pažeisti. Ateina mama su vaiku, nori uždėti jam silantus, tačiau negali padėti, nes dantis jau pažeistas karieso. O implantų niekas nededa, kol vaikas netampa pilnametis. Čia jau atskiros bėdos.
Nenoriu nieko kaltinti, bet juk tėvai atsakingi už vaikų mitybą, tiesa?
- Veikiausiai ne visi mokame tinkamai valytis dantis?
- Labai svarbus vakarinis dantų valymas. Jis turi būti ne trumpesnis nei dvi minutės. Tai mechaninis maisto apnašų valymas su vidutinio minkštumo šepeteliu. Dantų pastos rūšis nėra svarbi, o skalavimo skystis neatstoja valymo. Labai daug žmonių dantų nevalo vakare.
Dantis ryte valykite tik papusryčiavę, priešingu atveju švara išsilaikys tik kol nueisite nuo vonios kambario iki virtuvės. Blogiausiu atveju dantis išsivalykite darbe, juk kriauklės daug kur yra. Jei kultūrą pripildysime švaros, savo pavyzdžiu užkrėsime ir mažuosius.
- Kai kurie skundžiasi nieko negalintys padaryti, nes dantys genda dėl „prastos“ genetikos. Ką atsakote į tokį argumentą?
- Keliaudama visada matau tik dantis. Ir tiek bedančių burnų! Kritikuoti negalima nebent skandinavų. Genetinis faktorius lemia 10-15 proc. dantų išvaizdos. Visa kita – priežiūra ir mityba. Pavyzdžiui, su kolege nuolat praeiname vieną kepyklėlę. Jai iš vidaus sklindantys kvapai dieviškai kvepia, man – smirdi. Negali pasirinkti – vieni negali gyventi be saldumynų, kiti – be karbonadų. Tačiau nuo mūsų gebėjimo valdyti savo mitybą bei rūpintis savo dantimis priklauso labai daug.