Norintiems baltesnių dantų platformoje konsultuojančios odontologijos klinikos „Balta lapė“ atstovas Andrius Kilda pranešime žiniasklaidai pataria nebandyti sekti „TikTok“ vartotojų pavyzdžiu.
„TikTok“ vartotojai rodo, kaip skalauja burną vandenilio peroksidu arba pasigamina masę su peroksidu ir laiko ant dantų. Vandenilio peroksidas išties naudojamas profesionaliai balinant dantis, tačiau jo naudojimas yra griežtai reglamentuotas – savarankiškai dantims galima naudoti vandenilio peroksido tirpalą iki 3 proc.
„Skalaujant ar laikant masę ant dantų tolygiai paskirstyti peroksido poveikio neįmanoma. Kai profesionaliai baliname dantis, padengiame dantenas, kad jos nebūtų veikiamos peroksido, kad peroksidas veiktų tik dantų paviršių. Vandenilio peroksidas labai jautrina dantis, naudojant nežinomo stiprumo peroksidą, galima pažeisti emalį, o pažeistas emalis – atvertos durys viskam, kas kenkia dantims“, – sako A. Kilda.
„Dantų taisymo rinkiniai“ internetu
„TikTok“ vartotojai taip pat demonstruoja, kaip naudoja internetu įsigytus dantų taisymo rinkinius suformuoti naujam dančiui ar laikinai užtaisyti skylutei.
Pasak platformoje konsultuojančios odontologės Gretos Endriulaitytės, „pasidaryk pats“ danties atstatymo rinkiniai sukurti laikinam prarasto danties atstatymui iki artimiausio vizito pas odontologą, pačiam pasigaminant ir įsistatant dantį iš plastmasės, vaško ar kt. Tačiau, nepaisant atsiliepimų internete, į tokius produktus reikėtų žiūrėti kritiškai.
„Neteisingai atkūrus danties anatomiją, jis trukdys kramtyti, valgyti, gali atsirasti skausmas, o dėl neteisingos formos ir apsunkinto valymo gali kilti aplink dantį esančių audinių uždegimas. Jei nulūžo danties vainikas, o „sugedusi“ šaknis liko, bakterijos joje taip pat lieka ir gali vystytis infekcija, kilti įvairios komplikacijos“, – sako odontologė G. Endriulaitytė.
Dantų tarpo naikinimas
Dar viena „TikTok“ tendencija – tarpo tarp priekinių dantų panaikinimas. Viena vartotoja demonstruoja, kaip tarpą tarp dantų uždaro specialiu užpildu, kurį gauna ištirpindama granules.
„Sunku pasakyti, kas tai per medžiaga, o žmonės deda ją į burną, gal ji toksiška. Ypač dantenos jautriai reaguoja į tokius dalykus, gali atsitraukinėti, kraujuoti“, – teigia A. Kilda.
Kitas „TikTok“ vartotojas teigia tarpą tarp dantų naikinantis gumelių pagalba – ant dantų užmautos gumelės spaudžia dantis artyn vienas kito. Pasak A. Kildos, toks „gydymas“ gali turėti kur kas sudėtingesnių pasekmių:
„Taip galima iškreipti sąkandį ar pakenkti žandikaulio sąnariui. To pasekmė – kur kas sudėtingesnis gydymas. Sąnario būklės atstatymas labai sudėtingas.“
Dantų šlifavimas nagų dilde
Dar viena stebinanti „TikTok“ tendencija – dantų šlifavimas nagų dilde, siekiant lygesnių dantų. Pasak odontologės G.Endriulaitytės, dantys ne be reikalo yra tokios formos, kokios yra, kiekvienas dantis ar jų grupė yra prisitaikę atlikti savo funkciją.
„Nėra gerai, jeigu visi priekiniai dantys lygūs ir vienodo ilgio. Tai įprastai rodo dantų nudilimą ir kad tam tikri dantys ar jų grupė tinkamai neatlieka savo funkcijos. Taip dažniau nutinka su viršutinėmis iltimis – kai griežiame dantimis naktį ar laikome juos tvirtai sukandę dienos metu. Kai tai tęsiasi ilgesnį laiką, iltys nudyla ir nebeapsaugo kitų dantų, pradeda dilti prieškrūminiai, krūminiai dantys, kandžiai, – sako odontologė, – dantų brūžinimas dilde iš esmės yra pagreitintas dantų nudėvėjimas. Pažeidžiamas paviršinis danties sluoksnis – emalis. Tai pagrindinis danties apsauginis barjeras, kuris saugo jį nuo bakterijų, aplinkos veiksnių, gali remineralizuotis. Atsidengus gilesniam danties sluoksniui – dentinui – gali atsirasti danties jautrumas.“
„Nėra trumpo kelio“
A. Kilda skeptiškai vertina bandymus savarankiškai taisyti dantis ar atlikti estetines procedūras:
„Tai yra žaidimas su cheminėmis priemonėmis, su savo burnos audiniais. Nėra trumpo kelio. Ne be reikalo gydytojai mokosi ir nuolat kelia kvalifikaciją. Bandymas kažką daryti su neaiškios sudėties medžiagomis yra tiesioginis kelias į tai, kad vėliau teks spręsti sudėtingesnes bėdas. Trumpuoju periodu atrodo, kad pavyko, bet ilguoju periodu poveikis gali būti kitoks. Dantis, kaip organizmo dalis, yra kompleksinis, keisdami vieną dalį, darome poveikį ir kitoms dalims – kaulams, dantenoms.“
Pasak odontologės G. Endriulaitytės, patys namuose galime nebent užtikrinti dantų sveikatą, o dantų taisymą turėtume palikti specialistams.
„Nenuvalytos apnašos ant dantų, paburkusios raudonos dantenos nėra nei gražu, nei sveika, tačiau nesudėtingai sutvarkoma paprastomis priemonėmis ir be didesnės rizikos sau pakenkti. Pagrindinės priemonės – dantų šepetėlis, tarpdančių valymo priemonės, pasta ir taisyklinga valymo technika. Taip pat – reguliari profesionali burnos higiena bei profilaktiniai vizitai pas gydytoją odontologą. Jeigu kyla mintis išbandyti ką nors matyto internete, pasitarkite su specialistu. Visuomet lengviau išvengti komplikacijų nei jas gydyti“, – sako odontologė G. Endriulaitytė.