Kodėl taip nutinka? Kaip dažnai iš tiesų reikėtų lankytis pas burnos higienistą ir kas lemia skirtingą apnašų susidarymą, papasakojo odontologijos klinikos „Šypsenos akademija“ burnos higienistė Raimonda Lebeckaitė.
„Burnos higiena – tai nuolatinė apsauga nuo ėduonies, gingvito ir periodontito. Šias ligas sukelia bakterijos, kurios įsikuria ant danties paviršiaus ir dantenų vagelėje. Jos paverčia cukrų ir kitus angliavandenius į rūgštis, kurios ardo dantų struktūrą“, – apie burnos higienos svarbą portalui „Delfi“ pasakojo R. Lebeckaitė.
Anot pašnekovės, vien valytis dantis savarankiškai nepakanka, ypač jeigu jie valomi netinkamai.
„Tinkamai neišsivalius dantų, tarpdančių, kaupiasi maisto likučiai. Po savaitės jie virsta dantų akmenimis. Juose kaupiasi daugybė bakterijų, o tai tirpdo žandikaulio kaulą, atsiranda kišenės. Iš pradžių kišenės būna 1–2 mm, vėliau 3–4 mm, galiausiai 8–10 mm gylio“, – įspėjo burnos higienistė.
Pasak jos, dantų akmenų formavimasis, lemiantis burnos ertmės ligas, tokias, kaip gingvitas, periodontitas, gali priklausyti ne tik nuo maisto, prastos burnos higienos, bet ir nuo genetikos, seilių sudėties, kai kurių ligų, dėl kurių žmogui gali būti sunku gerai išsivalyti dantis.
Taigi, kaip dažnai reikia atlikti profesionalą burnos higieną?
„Kiekvienam žmogui profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6–12 mėnesių. Procedūrų dažnumas priklauso nuo akmenų kaupimosi intensyvumo, paciento skiriamo laiko dantų priežiūrai, klinikinės situacijos burnoje.
Individualų skaičių, kiek kartų per metus atlikti profesionalią burnos higieną, turi nustatyti burnos higienistas“, – sakė R. Lebeckaitė.
Paprastai kas 3–4 mėnesius pas burnos higienistą rekomenduojama atvykti susiduriantiems su periodonto ligomis.
Kita „Šypsenos akademijos“ burnos higienistė Birutė Kazakevičiūtė atkreipė dėmesį, kad net ir iš pažiūros sveikiems dantims gresia burnos ertmės ligos.
„Dantys gali būti visiškai sveiki, tačiau dantų akmenys gali kauptis po dantenomis. Tokiu atveju patys mes dantų akmenų nematome, jie nėra išvalomi, todėl vystosi gingivitas, periodontitas, kitos burnos ertmės ligos.
Dantų akmenys tirpdo kaulą ir tai ateityje gali tapti net dantų netekimo priežastimi. Todėl burnos higiena visų pirma yra prevencinė priemonė apsisaugoti nuo šių burnos ligų“, – neabejojo burnos higienistė.
Anot R. Lebeckaitės, didžiajai daugumai pacientų burnos higienai atlikti užtenka vieno vizito, tačiau, jeigu pacientas pas burnos higienistą nesilankė ilgiau nei 2 metus, gali prireikti ir antro vizito.
„Antras vizitas yra skiriamas dėl dviejų priežasčių: arba higienistas per valandą nespėja išvalyti visų susikaupusių akmenų, arba yra stiprus dantenų uždegimas, dėl kurio dantenos kraujuoja ir iki galo procedūra negali būti atliekama. Esant stipriam dantenų uždegimui, poliravimas su „Airflow“ sistema nėra galimas“, – paaiškino specialistė.
Burnos higienos procedūros trukmė svyruoja nuo 45–60 min. Bijančius skausmo higienistė nuramino: „Ši procedūra tikrai nėra skausminga, jei pacientas lankosi nuolat. Jei vis dėlto dantys yra jautrūs, procedūrą galima atlikti taikant nejautrą“.
Visgi, negi neužtenka patiems gerai prižiūrėti dantų: juos sąžiningai valyti, rūpintis tarpdančiais?
„Deja, net ir nepriekaištinga dantų higiena namuose neapsaugo nuo apnašų kaupimosi sunkiai prieinamose vietose, dantenų kišenėse.
Burnos higienos specialistas naudodamas ultragarsinį skalerį bei specialius instrumentus oro abzorcijos būdu nuo visų dantų paviršių ir periodonto kišenių nuvalo tiek minkštas, tiek kietas dantų apnašas. Taip pat procedūros metu pašalina mikroorganizmus, jų išskiriamus toksinus“, – patikslino B. Kazakevičiūtė.
Pasidomėjus, kaip reikėtų elgtis po profesionalios burnos higienos, R. Lebeckaitė rekomendavo: „Po profesionalios burnos higienos 48 val. negalima vartoti jokių dažančių produktų , pvz.: burokėlių, morkų, kario prieskonių, įvairių spalvotų gėrimų, kavos arbatos. Taip pat 1–2 dienas dantys gali būti jautresni“.