Kaina ir aprašymas atrodė patraukliai
Patikėti savo dantis Stambule veikiančiai klinikai, kuri prisistato „Zaren Clinic Turkey“ vardu, Eglė nusprendė patarta draugų. Jiems šioje klinikoje dėjo cirkonio karūnėles, tiesa, kitas gydytojas ir lyg viskas buvo gerai. Paklausiusi draugų rekomendacijų, mergina ir pati pasiryžo tokiai procedūrai.
„Man paskaičiavo, kad už visus dantis reikės mokėti 2 tūkst. 500 eurų. Kur čia nesusigundysi tokia kaina, juolab už cirkonius. O ir paslaugos aprašymas atrodė patraukliai. Rašė, kad atvykus pasitiks oro uoste, nuveš tiesiai į viešbutį, kitą dieną su vertėju vyksime į kliniką, kur padarys visus nemokamus tyrimus. Taigi, užsisakiau bilietus į Stambulą ir susitariau su klinika dėl atvykimo“, – prisiminė Eglė.
Stambule viskas buvo, kaip žadėta: Eglę pasitiko oro uoste, kitą į viešbutį atvyko vertėja, su kuria kartu nuvažiavo į kliniką. Ten padarė dantų nuotrauką, tyrimus, o jau kitądien atvažiavo pasiruošti dėti cirkonio karūnėles.
„Kai pradėjo „drožti“ mano tikruosius dantis, atsivėrė labai daug nervų. Nors suleido nuskausminamųjų, vis tiek labai skaudėjo. Gydytojas liepė kentėti. Taip ir dariau, galvodama, kad gal taip turi būti, gal labai gilus buvo nervas. Nors buvo kariesas, jo neužgydė, tiesiog nudrožė mano dantis, o tada uždėjo laikinus, su kuriais vaikščiojau, kol praeis dantenų patinimas. Aš, beje, visada turėjau su dantenomis problemų – jos visada kraujuodavo.
Po trijų dienų man uždėjo cirkonio karūnėles. Labai jomis džiaugiausi: buvo labai graži forma ir viskas atrodė tiesiog super iš pirmo žvilgsnio“, – prisiminė Eglė.
Už cirkonius Eglė sumokėjo 2 tūkst. 700 eurų. Dar papildomai mokėjo už nervų, kurie, anot pašnekovės, buvo pažeisti brūžinant dantis, gydymą.
Draugė ragino skubėti pas gydytoją
Po pusmečio Eglė sulaukė nerimą sukėlusio pažįstamos skambučio. Šiai taip pat dėjo cirkonio karūnėles toje pačioje klinikoje, pas tą patį gydytoją.
„Paskambino pažįstama ir sako: eik greičiau pas odontologą pasitikrinti, ar tau gerai Turkijoje padarė dantis. Nuėjau pas gydytoją Lietuvoje, pažiūrėjo į burną, o ten – tiesiog tragedija: nervų, pasirodo, neužgydė, dantys iki galo nepastatyti, pastatė tiltus, o ne po vieną dantuką apvilko.
Man iš tikrųjų padidėjo dantų jautrumas. Iki šiol jie labai jautrūs, būna, kad paskauda, negaliu normaliai kramtyti maisto, pvz., mėsos.
Gydytojas Lietuvoje pasakė, kad Turkijoje sudėtus dantis reikės kuo greičiau nuimti, uždėti laikinas karūnėles, nes prasidėjo dantenų uždegimas. O po to visus dantis padaryti iš naujo.
Tikrai niekam nerekomenduoju šios klinikos, o, jeigu kas rinkosi odontologo paslaugas Turkijoje, tegul po to dar nueina pas mūsų gydytojus pasitikrinti, ar jos buvo gerai atliktos“, – patarė mergina.
Paklausta, ar reiškė pretenzijas Turkijos klinikai, Eglė sakė, kad ne, nes bijo, jog tokiu atveju siūlys vėl atvykti į Turkiją, neva atitaisyti žalą. Bet šia klinika ji jau nebepasitiki.
Kaina įtartinai per maža
Medicininio turizmo atstovė Lietuvoje Liana Sokolova-Andruškevič atkreipė dėmesį, kad „Zaren“ yra ne klinika, o tik tarpininkai, suvedantys su gydytojais klientus.
„Jų puslapyje nėra nė vienos gydytojo ar pačios klinikos nuotraukos, jokių pavardžių. Nėra gydytojo kabineto adreso. Bijau, kad mergina papuolė tiesiog į nesąžiningų pardavėjų rankas. Žmonės pamato žodį „clinc“ ir mano, kad tai – klinika. Bet Turkijoje nebūtinai taip yra“, – įspėjo Liana.
Medicininio turizmo atstovei įtarimų sukėlė ir siūloma paslaugų kaina: „Šypsenai reikia apvilkti minimum 20 dantų – po 5 vienoje ir kitoje pusėje, viršuje ir apačioje. Taigi, 2,5 tūkst. eurų padalijus iš 20, karūnėlei išeitų 125 eurai. Jeigu dar klinika ir gydė dantis, automatiškai kyla klausimas, kokios kokybės buvo cirkonis, nes jo būna visokio: kiniško, vokiško, čekiško. Kaina įtartinai pigi, nes turėtų būti priskaičiuotas ir gydytojo darbas – joks kvalifikuotas medikas į minusą nedirbs“.
Pasak L. Sokolovos-Andruškevič, geroje klinikoje Stambule, kurioje dirba geri kvalifikuoti gydytojai, kokybiška cirkonio karūnėlė kainuos mažiausiai 160 eurų, o paprastai kaina siekia ir 200.
Pašnekovės teigimu, pavojaus skambučiu būtų ir tai, jeigu į užklausą pasirinkta klinika ne tik greitai atsako, bet dar ir iškart nurodo paslaugų kainą.
„Tam, kad atsakingai įvertintų, kiek paslaugos galėtų kainuoti, gydytojai prašo paprastų ir rentgeno dantų nuotraukų. Kai mes, medicininio turizmo atstovai Lietuvoje, persiunčiame klinikai šias nuotraukas, dažniausiai užtrunka bent 2–3 dienas sulaukti atsakymo, nes gydytojas turi atrasti laiko jas apžiūrėti ir įvertinti. Gydytojai paprastai būna užimti ir negali ištisas dienas žiūrėti į nuotraukas.
Būna, kad nuotraukas apžiūri net ne vienas gydytojas, o keli. Jeigu pastebimas koks nors gedimas, gali būti kviečiami pasitarti kanalo gydytojas, chirurgas, protezuotojas. Ištyrinėję nuotraukas jie sudaro gydymo planą ir tik tada siunčia mūsų atsakymą, ar išvis priims šitą pacientą, ar galės jam padėti ir, kiek tai kainuos, kiek vizitų reikės.
Bet, jeigu tik per pusvalandį atsiunčia atsakymą su paskaičiuotomis kainomis, kyla klausimas, ar tikrai žiūrėjo gydytojas į nuotraukas ir, ar žiūrėjo atsakingai“.
Pašnekovė siūlė renkantis kliniką aklai nepasitikėti internete skelbiamais neva klientų parašytais gerais komentarais.
„Turkai labai moka parduoti. Tų, kurie nori parduoti ir yra orientuoti į pardavimus, svetainės būna labai gražios, jie labai tvarkingai ir greitai atsakinėja, viską padaro, kad tik žmogus atvažiuotų: ir pasitinka, ir duoda viešbutį su „viskas įskaičiuota“. O kas laukia: koks gydytojas ir kokios procedūros, niekas negali garantuoti, jeigu neturi draugų ar patikimų rekomendacijų. Nėra recepto, kaip surasti pačiam gerą gydytoją internetu. Reikėtų ieškoti oficialių klinikos atstovų.
Geras gydytojas Turkijoje labai dažnai net neturi svetainės, nes jam jos nereikia, pas jį ir taip yra pakankamai daug užsakymų, o žmonės eina pagal rekomendacijas. Geras gydytojas negali būti geru rinkodaros specialistu ir pardavėju. O gerus atsiliepimus internete irgi reikėtų vertinti labai kritiškai. Nes dabar galima nusipirkti gerą reputaciją internete už pinigus“, – teigė L. Sokolova-Andruškevič.
Anot jos, geras gydytojas nepuls žmogui šlifuoti dantų dėl „holivudinės“ šypsenos, o visų pirma įvertins dantų būklę. Jeigu savi dantys yra neblogi, galbūt pasiūlys dėti laminates, estetinį plombavimą, bet ne karūnėles. Paprastai gydytojai stengsis, jei tik yra galimybė, atkalbėti nuo savų dantų gadinimo ir juos verčiau išsaugoti.
Pamačius nuotraukas ima pyktis
Gydytojas odontologas Dovydas Kubaitis paaiškino, kad dantų protezavimas keramikos restauracijomis pasirenkamas tada, kai dantys yra stipriai pažeisti ir juos reikia atkurti.
„Prie šios kategorijos galime priskirti ir estetinį dantų protezavimą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti estetišką ir harmoningą šypseną, pakeičiant dantų spalvą ir formą. Ši procedūra nėra kažkas naujo. Ji jau seniai atliekama visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau procedūra nelygu procedūrai ir didžiausias skirtumas yra tai, kaip gydytojai ją atlieka“, – aiškino pašnekovas.
Socialiniuose tinkluose jau ne kartą buvo pasklidusios šokiruojančios nuotraukos su panašiai kaip Eglei nusmailintais dantimis, siekiant sukurti vadinamąją „holivudinę“ šypseną.
„Būnant gydytoju ir matant šias nuotraukas socialinėje erdvėje, ima pyktis. Pamenu, kai pirmą kartą tai pamačiau – vaizdas mane tiesiog šokiravo. Mes, odontologai, pirmiausia esame gydytojai, davę Hipokrato priesaiką, kurios vienas iš svarbiausių punktų yra „pirmiausia nepakenkti“. O taip apšlifuoti sveiki dantys yra tiesiog žmogaus sveikatos suluošinimas, kuriam kelio atgal nebėra.
Paprastai paaiškinus, dantį sudaro du sluoksniai: išorinis – emalis ir vidinis – dentinas. Emalis yra labai kietas, tvirčiausiais darinys mūsų organizme, dentinas – žymiai minkštesnis ir elastiškesnis. Kartu šios danties struktūros užtikrina, kad dantis būtų ne tik kietas, bet ir atsparus skilimui, lūžiui.
Taip stipriai apšlifuojant dantį yra prarandamas visas emalio sluoksnis – dantis tampa silpnas, nebeatsparus lūžiams. Negana to, danties viduje yra nervas ir kraujagyslės, kuriuose labai dažnai po tokio agresyvaus šlifavimo išsivysto uždegimas, reikalaujantis danties šaknų kanalų gydymo (endodontijos). Kad būtų aiškiau, visos šios procedūros ir padaryta žala dantims ir aplinkiniams audiniams yra negrįžtama. Bėgant metams, tai tikrai sukels rimtų problemų burnos sveikatai. Todėl, esant sveikiems dantims, tokia procedūra turėtų būti uždrausta, nes yra kitų būdų kaip galima pasiekti tobulą šypseną, nesuluošinant paciento sveikatos“, – įsitikinęs gydytojas D. Kubaitis.
Pacientai pravirksta odontologo kėdėje
Pašnekovas savo praktikoje vis dažniau sutinka pacientų, nukentėjusių po tokių procedūrų.
„Pagrindiniai jų nusiskundimai būna kraujuojančios dantenos, nepatogus sukandimas, nepateisinti estetiniai lūkesčiai. Dažnai pacientai net pravirksta kėdėje ir gailisi, kad ryžosi šiai procedūrai. Beveik visais atvejais norint padėti pacientams visus vainikėlius reikia keisti naujais, taip užtikrinant jų tikslumą, estetinę išvaizdą ir gerą funkciją. Tačiau atkurti sunaikinto sveiko danties audinio jau neįmanoma“, – pabrėžė medikas.
Gydytojas D. Kubaitis pridūrė, kad tokios procedūros yra orientuotos į verslą. Jas darančiam gydytojui svarbiausi pinigai, o ne žmogaus sveikata.
„Procedūras siekiama atlikti kaip įmanoma greičiau, be išsamaus planavimo, skubant. Dėl to dantys šlifuojami agresyviai, negalvojant apie pacientų sveikatą ir nepasiūlant alternatyvų, kurių tikrai yra.
Dažnu atveju pagaminti keramikiniai vainikėliai nėra tikslūs. Tarp vainikėlių ir danties dėl netikslumų lieka mikrotarpeliai, į kuriuos patenka bakterijos ir sukelia dantenų uždegimą. Negydomas jis progresuoja i periodontitą, kol galiausiai dantys prarandami. Dėl agresyvaus šlifavimo dažnai dantyse prasideda nervo uždegimas. Jį reikia gydyti, pašalinant danties nervą. Tokiu atveju dantis tampa nebegyvas, dar trapesnis“, – teigė D. Kubaitis.
Pašnekovas sakė, kad sveikų dantų taip šlifuoti negalima, nes yra kitų alternatyvų, kurios nežaloja pacientų sveikatos. Esant sveikiems dantims, siekiant sukurti svajonių šypseną, dažniausiai pasitelkiamas estetinis protezavimas laminatėmis. Tai – plonos (0,3–0,7 mm storio) stiklo keramikos plokštelės, klijuojamos iš priekinio danties paviršiaus. Taip pakeičiama danties forma ir spalva bei sukuriamas naujas šypsenos vaizdas.
Laminačių kainos Lietuvoje svyruoja nuo 500 iki 1000 eurų. Šis gydymas negali būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, nes tai yra estetinė reabilitacija, kuri nėra būtina paciento sveikatai.
Gydytojas pridūrė: „Neužmirškite, kad laminatė laminatei nelygi ir šypsenos galutinis vaizdas priklauso nuo gydytojo bei dantų techniko, kuris jas gamina, profesionalumo, žinių, patirties. Gydymo trukmė labai individuali ir priklauso nuo esamos burnos sveikatos. Jeigu nėra didelių burnos sveikatos problemų, gydymą galimą užbaigti per porą savaičių“.
Tiesa, anot pašnekovo, net ir ši procedūra neretai nėra pirmas pasirinkimo variantas.
„Esant gražiai dantų formai, dažnai pakanka dantų balinimo, tiesinimo ir estetinio kandamųjų kraštelių plombavimo kombinacijos. Todėl būtina konsultuotis su savo darbą gerai išmanančiu specialistu, kad kiekvienu atveju būtų parinktas teisingiausias gydymo būdas“, – siūlė D. Kubaitis.
Jis patarė žmonėms, siekiantiems „holivudinės“ šypsenos, gerai pagalvoti, ko jie iš tikrųjų nori.
„Holivudinė“ šypsena, kuri prieš 10 ir daugiau metų buvo populiari JAV, šiandien nebėra madinga, nes žmonės suprato, kad dirbtinumas nėra gražu. Dabar idealas – šviesios spalvos šypsena, kurioje vyrauja natūralios dantų formos, sukuriančios harmoningą vaizdą, unikalų kiekvienam pacientui. Idealiai šypsenai visai nebūtina dantis taip agresyviai šlifuoti, dažniausiai pakanka paprastesnių ir mažai invazinių procedūrų, tokių kaip estetinis protezavimas laminatėmis, dantų tiesinimas (jeigu bloga dantų padėtis), estetinis plombavimas bei dantų balinimas.
Svajojantiems apie tobulą šypseną, patarsiu atrasti specialistą, kuris turėtų pakankamai žinių ir patirties estetinėje bei funkcinėje odontologijoje, parinktų konservatyviausią (mažiausiai žalojantį) gydymą ir taip išpildytų jūsų lūkesčius, garantuotų ilgalaikį rezultatą, be padarytos žalos jūsų sveikatai“, – siūlė D. Kubaitis.
Ne visada reikia drastiškų sprendimų
Klinikos „Dantų harmonija“ protezuojanti gydytoja Lina Dusevičiūtė taip pat pritarė, kad ne visada norintiems spindinčios šypsenos verta dėti dantų karūnėles. To galima pasiekti ir mažiau invazyviais būdais, bet juos turėtų parinkti kompetetingas gydytojas, ne pats klientas.
„Mes klinikoje stengiamės daryti kaip įmanoma mažiau invazyviai – kuo mažiau šalinti sveikų danties audinių, visų stipriai nenušlifuoti, bet pasiekti norimą rezultatą.
Lietuvoje estetiką galima pasiekti ir, pvz., laminatėmis. Tiek laminatės, tiek vainikėliai yra gerai, bet kiekvienam gydymo būdui turi būti poreikis. Ar geras chirurgas, amputuos ranką, kurioje yra rakštis? Amputuodamas ranką jis tarsi išspręstų problemą, betgi yra ir paprastesnių sprendimo būdų. Tas pats ir su dantimis: jeigu dantys yra sveiki, jeigu jie yra su gyvais nervais, norint tiesiog pasiekti geresnę estetiką, jų labai nušlifuoti tikrai nereikia. Galima padaryti ir laminates, kurių storis vos 0,3 mm“, – paaiškino gydytoja L. Dusevičiūtė.
Anot medikės, adhezijos būdu prie danties paviršiaus tvirtinama laminatė yra minimaliai invazyvi restauracija. Tiesa, nėra lengva laminatėmis pasiekti ir puikaus estetinio rezultato, ir nepadaryti didelės žalos sveikatai. Norint transformuoti šypseną, reikalingi bent du ilgi po 6 valandas trunkantys vizitai pas odontologą.
„Pacientą pasiguldome kėdėje, užklojame pleduku, uždedame videoakinius, įjungiame „Netflixą“ ir dirbame. Pvz., aš dirbu su mikroskopu, kuris leidžia matyti itin plonas linijas ir ribas.
Tada pacientui uždedami laikini dantys ir jis laukia, kada laboratorijoje bus pagamintos laminatės. Po to pacientas atvyksta dar vienam ilgam vizitui, nes laminačių pricementavimo procesas yra atsakingas, turi daug žingsnių“, – paaiškino gydytoja L. Dusevičiūtė.
Vainikėlius pagaminti dažniausiai paprasčiau negu laminates – mažiau užtrunkama laboratorijoje, pas odontologą. Tiesa, tai nebūtinai bus pigesnė procedūra. Kainą lemia įvairūs dalykai.
Vainikėliai, pasak medikės, neretai parenkami dėl tam tikrų indikacijų, pvz., jie dedami ant negyvų dantų. Juos dedantis gydytojas turi teisingai paskirstyti dančiui tenkantį krūvį po šaknį, kad neliktų įtampos zonų. Per jas dažniausiai ir lūžta dantys.
Gydytoja pastebi, kad šypsenos restauracijos procedūros vis labiau populiarėja, o Lietuvoje tokių paslaugų lygis tikrai aukštas. Tiesa, kaip ir jos kolega, L. Dusevičiūtė abejojo, ar verta rinktis spindinčią „holivudinę“ šypseną, kuri neatrodo natūraliai. Esą kuo nenatūraliau rezultatas atrodys, tuo greičiau jis pabos ir nebetenkins.