Kaip pasakojo Jurgita (tikrasis vardas ir pavardė žinomi – aut. past.), jau kitą dieną po burnos higienos jai pradėjo skaudėti visą kaulą, pradėjo tinti dantenos.

„Tada pagalvojau, kad kažkas negerai, iškart važiavau į kliniką, gydytojai rado pūlinį. Jį prapjovė, dėjo tvarsčius. Atlikus panoraminę nuotrauką įtarė, kad vieno danties šaknis yra skilusi, o po juo yra pūlinys arba cista. Galvojo, kad gal pavyks dantį gydyti aplink šaknį, o ne rauti. Išgėriau dvigubą dozę antibiotikų, nuolat gėriau vaistus nuo skausmo.

Tas dantis, po kuriuo rasta cista, kažkada buvo nelaimingai sulaužytas gydytojo odontologo. Šaknis buvo palikta mano, o viršuje padaryta keramika, tokia karūnėlė. Viską padarė nemokamai, tada buvau labai jauna, gal 18 metų, dėl to nelabai gilinausi, ką tiksliai darė. Dabar klinikoje gydytojai sakė, kad tokie dalykai nelaiko ilgiau nei 5 metų. Man ši karūnėlė išlaikė 20 metų“, – kalbėjo Jurgita.

Taigi, galvojant danties gydymo variantus ir jį apžiūrint, vos pajudinus karūnėlė nukrito pati. Kaip sako pašnekovė, kada taip nutiks, buvo tik laiko klausimas. Gydytojai pamatė, kad po dantimi susidariusi cista buvo didžiulė. Nuspręsta dantį rauti.

„Prasikankinau 2 mėnesius, išrovus dantį ta vieta negijo, viskas vyko labai sunkiai. Tik dabar išrauta vieta jau yra gijimo procese, bet dabar birželis, o viskas prasidėjo kovą.

Burnos higiena nebuvo kalta dėl atsiradusios cistos – gydytojai sakė, kad greičiausiai higienos metu į cistą pakliuvo sodos, todėl viskas pasijautė. Visgi, pasijausti galėjo bet kada, tai buvo tiksinti bomba. Tikriausiai reikia padėkoti, kad taip nutiko, nes vėliau problema galėjo išryškėti kelionėje arba kur nors blogesniu laiku“, – sakė Jurgita.

Įdomu tai, kad jokių simptomų iki burnos higienos moteris nejautė – nei skausmo, nei spaudimo, nors burnoje buvo ne tik cista, bet ir skilusi danties šaknis.

„Norėjau papasakoti šią istoriją ir paskatinti kitus profilaktiškai atlikti burnos higieną, kad problemos išryškėtų kuo anksčiau, o ne kur nors išvažiavus“, – istoriją užbaigė Jurgita.

Burnos higiena pajudina jau esamus uždegimus

Apie tai, kodėl po burnos higienos išryškėja dantų problemos ir kaip susidaro cistos, plačiau papasakojo gydytojas odontologas dr. Tadas Koržinskas.

„Burnos higieną du kartus per metus eina atlikti net gydytojai odontologai, nors dantis mokame išsivalyti tikriausiai kruopščiau nei pacientai. Higiena yra būtina, nes ant dantų ilgainiui kaupiasi apnašos, susidaro bakterijų plėvelė, kuri sukelia dantenų uždegimą, o vėliau išsivysto periodontitas. Taigi, individualios burnos higienos nepakanka, reikia ir profesionalios“, – sakė dr. T. Koržinskas.

Be to, gydytojas odontologas kas 2 metus pataria profilaktiškai atlikti rentgeno nuotraukas, jei buvo gydyti šaknų kanalai, dėti dantų implantai, nes apžiūros metu giluminių problemų galima nepastebėti.

Tadas Koržinskas

„Būna, kad žmonės ateina po burnos higienos ir sako, kad po procedūros pradėjo kažką skaudėti. Žinoma, šios procedūros metu, kai nuvalomas dantų paviršius, galima sakyti, kad „vanduo susidrumsčia“. Po higienos, kai sujudinami jau esantys procesai, jie gali paūmėti, tada juos reikia diagnozuoti ir gydyti. Visgi pati higiena nėra kalta ir tikrai neišprovokuoja susirgimo, tik jį gali sujudinti ir parodyti“, – sakė gydytojas odontologas.

Kas yra cista ir kodėl ji susidaro?

Kaip aiškina dr. T. Koržinskas, cista yra audinių maišelis, prisipildęs skysčio. Cista gali būti įgimta, ji atsiranda danties vystymosi metu. Tačiau dažniausiai pasitaiko uždegiminės kilmės cistos ant šaknies viršūnės.

Tokios cistos pradžia gali būti tiesiog kariesas. Jam atsiradus, bakterijos dantyje eina gilyn, kol nueina iki nervo, ten sukelia uždegimą, nervas miršta, o bakterijos kanale toliau dauginasi. Kai bakterijos irgi miršta, jos išskiria nuodus, dėl to kaupiasi skysčiai, bakterijos vėl dauginasi, tirpsta kaulas. Galiausiai susidaro maišelis, pripildytas uždegiminio skysčio, o jei patenka infekcija, skystis tampa pūliais.

Diagnozavus tokią būklę, dažniausiai atliekamas šaknų kanalų gydymas, cista pašalinama chirurginiu būdu.

„Cista vystosi labai lėtai, todėl simptomų neturi. Kadangi tai lėtinis uždegimas, mūsų organizmas nuolat su juo kovoja. Bet, jei imuninė būklė suprastėja, pavyzdžiui, žmogus suserga gripu ar sunkesniu peršalimu, imuninė sistema nusisuka nuo lėtinio uždegimo ir kovoja su ūmia infekcija. Kol imuninė sistema bando atsigauti, uždegimas dantyse iš lėtinio pereina į ūmų, daugėja bakterijų, atsiranda pūliai, kurie didina spaudimą, atsiranda skausmas. Kai pūliai išeina iš kaulo ribų, prasideda tinimas. Dėl to dažnai cistos paūmėja po peršalimo ar kitų ligų.

Negydomi pūliniai gali sukelti ir mirtinas pasekmes, nes gali plisti į įvairias vietas, smegenis, tarp plaučių ir širdies. Bet čia žmogus jau turėtų būti labai atsparus skausmui ir nepastebėti, kad jo galva sutinusi ir išsižioti nebegali. Visgi teoriškai, nuo mažos cistos viskas gali išsivystyti į dideles problemas“, – apibendrino gydytojas odontologas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)