Burna – tarsi mūšio laukas
Burnoje yra įvairių rūšių bakterijų, vienos naudingos dantims, kitos – jiems žalingos. Pavyzdžiui, tam tikra grupė žalingų bakterijų skaido cukrų, kuriuo minta, o šio proceso metu ima gamintis rūgštys. Rūgštys naikina dantų emalį dengiančius mineralus, t. y. blizgų apsauginį sluoksnį; šis procesas vadinamas demineralizacija.
Demineralizacijai priešingas procesas – remineralizacija, jos metu seilės nuolat atkuria reikiamą terpę. Seilėse esantys kalcis, fosfatas, taip pat fluoras iš dantų pastos ir vandens atkuria dėl rūgščių prarastą mineralų apsauginį sluoksnį ir tokiu būdu stiprina dantis.
Šiaip ar taip, laikui bėgant dėl pasikartojančių poveikio dantų emalis netenka mineralų, ilgainiui silpnėja, eižėja, todėl atsiranda skylutės – dantų ėduonis, kitaip tariant, bakterijų, mintančių cukrumi ir išskiriančių rūgštis, veiklos rezultatas.