„Persirgę COVID-19 dažniausiai skundžiasi kamuojančiu silpnumu, galvos skausmais ar plaukų slinkimu, o peršalimu – užsitęsusiu kosuliu. Persirgusiems gripu pasireiškia jėgų trūkumas, gerklės perštėjimas ar galvos svaigimas“, – išskiria L. Liaugotienė.
Vaistininkė tęsia, kad šių ligų liekamųjų reiškinių atsiradimas priklauso ne tik nuo to, kokia jų forma sirgo pacientas (lengva, vidutine ar sunkia), bet ir nuo organizmo imuninio atsako stiprumo, turimų gretutinių ligų, nutukimo ar rūkymo.
„Liekamieji reiškiniai po COVID-19, gripo ar peršalimo vargina ir dėl dažnai daromų klaidų, pavyzdžiui, sergantys įprastai nemažina darbų kiekio, per mažai skiria laiko kokybiškam poilsiui ar savo nuožiūra vartoja antibiotikus, kurie skirti gydyti bakterinius, o ne virusinius susirgimus, kuriems priskiriama COVID-19 infekcija, gripas ir peršalimas, – aiškina L. Liaugotienė.
3 patarimai, kurie padės greičiau atsistatyti
Pasak vaistininkės, yra būdų, kurie gali paspartinti atsistatymo procesą, tereikia jais pasinaudoti.
1. Vartokite kuo daugiau skysčių.
„Vartojant skysčius iš organizmo išplaunami toksinai, dėl to greitėja ir atsistatymo procesas. Padėti gali ne tik vanduo, bet ir vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, čiobrelių ar šalavijų arbata padeda slopinti po persirgimo varginantį kosulį“, – pasakoja vaistininkė.
2. Dažnai vėdinkite ir drėkinkite gyvenamąsias patalpas.
„Šaltuoju metų laiku, kai šildome patalpas, gyvenamosiose patalpose sumažėja oro drėgmė, o dėl to džiūsta burnos ir nosies gleivinė, prastėja jų funkcijos. To išvengti padeda 2–3 kartus per dieną po 10 minučių atliekamas patalpų vėdinimas ir kelis kartus per savaitę kartojamas jų drėkinimas. Tai taip pat gerina miego kokybę ir organizmo poilsį“, – sako vaistininkė.
3. Organizmą sustiprinkite papildomomis priemonėmis.
„Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad vitaminai C ir D, cinkas, geležis ir ežiuolė – medžiagos, kurios padeda stiprinti imunitetą ir palaikyti efektyvų jo darbą. Dėl šios priežasties vartojant šiomis medžiagomis praturtintus preparatus galima pagreitinti organizmo atsistatymą persirgus“, – teigia L. Liaugotienė.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką virusinėmis ligomis?
Norintiems savo sveikata pasirūpinti prevenciškai, vaistininkė pataria uždarose viešose patalpose dėvėti nosį ir burną dengiančias medicinines kaukes ar respiratorius, o išėjus iš jų ar grįžus namo, pasirūpinti rankų higiena.
„Užsikrėtimo virusinėmis ligomis riziką mažinsite ir naudodami balzamą, kurio sudėtyje yra interferono – baltymo, sudarančio apsauginę plėvelę ant lūpų ir panosėje. Šis baltymas slopina virusų dauginimąsi organizme ir skatina imuninių ląstelių gamybą“, – priduria L. Liaugotienė.