Praėjusią savaitę Vilniaus apskrityje nuo gripo mirė du žmonės, duomenų apie gripo aukas kituose regionuose nėra, BNS patvirtino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre.
Mirusieji nuo gripo buvo vyresnio amžiaus (virš 80 metų), jie gydyti intensyviosios terapijos skyriuose, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmąją šių metų savaitę - sausio 2-8 dienomis - bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 87,9 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo kur kas mažiau - 53,8 atvejo.
Mažiausiai dėl minėtų ligų praėjusią savaitę į medikus kreipėsi Šiaulių apskrities gyventojai, daugiausiai - Alytaus apskrities.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų atvejų.
1-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 85 asmenys. 5 asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.
Taip pat šio centro medikai primena, kad viena dažniausių gripo komplikacijų - pneumonija. Tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas, kurį dažniausiai sukelia S. pneumoniae bakterijos. Asmenys, priklausantys rizikos grupėms, nuo pneumokokinės infekcijos gali pasiskiepyti nemokamai, kiti tai gali padaryti savo arba darbdavio lėšomis.
Susirgimo rizika yra didelė vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų suaugusiems. Taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ypač didelė - sergantiesiems onkologinėmis, reumatinėmis ir kitomis ligomis, asmenims, kuriems yra persodinti organai ar kaulų čiulpai, pašalinta blužnis, užsikrėtusiems ŽIV.
Prasideda pavojingiausias laikas
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos klinikinio padalinio vadovas Algirdas Griškevičius DELFI sakė dar neturintis oficialių duomenų dėl šiųmečių mirčių nuo gripo.
„Jei viruso tyrimas padarytas prieš paciento mirtį, tai mums ir nebesiunčia tirti. Šį sezoną pas mus dar nebuvo siųsta tirti dėl gripo mirčių. Jei į ligoninę žmogus pateko ar jau gulėjo reanimacijoje, tai dažniausiai jie ir nepersiunčia. Tiesa, visi viską per daug supaprastina – sako mirė nuo komplikacijų arba nuo gripo. Tai yra skirtingi dalykai. Vienais atvejais randamas gripas, kitais – stafilokokas ar kita bakterija, sukėlusi mirtį. Tad gali būti tiesioginė mirtis, bet ir nuo komplikacijų“, - aiškino A. Griškevičius.
Paklaustas, kada žmonės turėtų labiausiai saugoti savo sveikatą, pašnekovas skaičiavo taip:
„Epideminis laikotarpis prasideda ir ima „išlįsti“ tie sunkesni atvejai eigoje. Jei taip atvirai, tai nuo pradžios praėjusi 4 savaitėms. Dabar panašiai ir gaunasi – laikas prasidėjo prieš Naujuosius metus, tai panašiai 4 savaitė ir yra. Jei nebus kažkokio užtrukimo, dabar ir bus pavojingiausias laikas – dvi savaitės. Tas laikas dar gali būti pratęstas, nes, pavzydžiui, jei žmogaus plaučiai pažeisti gripo viruso, tai reanimacijoje dar jį palaikys, ir mėnesį galima pragulėti. Bet vienaip ar kitaip, nuo 4-6, 4-7 savaitės nuo gripo pradžios ir yra didžiausias pavojus“, - sakė A. Griškevičius.
Priminė apie gripo simptomus ir komplikacijas
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas LRT televizijos laidoje „Labas rytas“ teigė, kad šiuo metu dar negalima kalbėti apie gripo epidemiją, nors protrūkiai yra nenuspėjami.
Gydytojo teigimu, dažniausiai gripo epidemija skelbiama sausį, o šį sezoną daugiau susirgimų registruota anksčiau – per šventinį laikotarpį. Tačiau ką tik Lietuvą pasiekę speigai leido medikams atsikvėpti – gripo atvejų sumažėjo.
Sausas kosulys, ryškios šviesos vengimas, aukšta temperatūra, galvos ir gerklės skausmas – pagrindiniai gripo simptomai. Pajautus šiuos simptomus derėtų kreiptis į medikus, kad jie skirtų tinkamus vaistus ir nedarbingumą.