Skiriasi ligos eiga
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų gydytoja pulmonologė doc. Sigita Petraitienė sakė, kad apskritai daug dažniau nei gripu vaikai suserga kitomis ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Tačiau gripo epidemijos metu jie dažniausiai pasigauna būtent šį virusą.
„Gripo virusai – vieni pikčiausių. Tinkamai negydant liga net gali baigtis mirtimi. Vaikams jis ypač pavojingas, jie gripu serga sunkiausiai. Skiriasi ir mažųjų pacientų ligos eiga – lydi blogesnė bendra savijauta, stipriau karščiuojama“, – kalbėjo specialistė.
Sunku atskirti gripą
Gydytoja pabrėžė, jog ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam, vien pagal požymius nustatyti, ar sergama paprasta viršutinių takų virusine infekcija, ar gripu, išties gali būti labai sunku.
„Lengviau gripą galima atpažinti pagal tokius „tradicinius“ požymius – aukšta temperatūra trunka ne vieną dvi, o iki keturių penkių dienų, vargina galvos, akių judesių, raumenų skausmai.
Sloga, gerklės skausmas, kosulys nėra būtini simptomai, – aiškino vaikų gydytoja. – Galima sakyti, čia vaikas buvo sveikas, o po poros valandų temperatūra pakilo arti 40 laipsnių. Vaikas įsiserga tiesiog per kelias valandas.“
Visgi labai dažnai vaikai sirgdami gripu kartu ir sloguoja, pakosti.
„Todėl apžiūrėjus tokį vaiką ir atlikus paprastą kraujo tyrimą atskirti, ar tai gripas, ar kita infekcija, yra praktiškai neįmanoma. Viena aišku, lyginant dviejų grupių vaikų – kurie sirgo gripu, o kurie - kita virusine infekcija – ligos eigą, matysime, kad gripu vaikai sirgo ilgiau, sunkiau, dažniau lydėjo komplikacijos“, – aiškino S.Petraitienė.
Ji pridūrė, kad galima atlikti tyrimą ligai diagnozuoti (paimamas tepinėlis iš nosiaryklės), tačiau tai nėra praktikuojama – tyrimai yra brangūs, paprastai gydant ambulatoriškai nėra valstybės kompensuojami.
Virusą stabdo ir vaistais
Susirgus gydytoja patarė laikytis bendrųjų rekomendacijų: leisti pirmomis dienomis vaikui būti namuose, nepamiršti plautis rankas, praplauti nosį jūros vandeniu, mažinti karščiavimą, duoti pakankamai skysčių. Viso to ypač svarbu laikytis, kai sergama gripu.
„Jei temperatūros nepavyksta sumažinti vaistais, vaikas atsisako vartoti skysčius, galbūt atžalą reikėtų parodyti gydytojui. Kartais gali prireikti ir specifinio gydymo, – sakė S.Petraitienė. – Yra ir greičiau pasveikti padedantys vaistai, kurie pristabdo viruso dauginimąsi, prasiskverbimą į naujas ląsteles. Tačiau jie yra efektyvūs tik tada, kai duodami per pirmąsias dvi dienas nuo ligos pradžios, be to, reikia žinoti tikslią diagnozę. Visgi tai nėra stebuklinga piliulė, tiesiog vaikas sirgs lengviau, sumažės komplikacijų tikimybė. Jie naudingi, kai vaikas serga sunkiai, gydomas ligoninėje.“
Paūmėja lėtinės ligos
Tačiau gydytoja pastebėjo, jog nebūtinai sunki ligos pradžia grasina komplikacijomis. Gali būti atvirkščiai – vangiai prasidėjęs gripas vėliau įsibėgėja. Viena dažniausių komplikacijų – plaučių uždegimas – atsiranda, kai gripo virusas, pažeidęs viršutinius kvėpavimo takus, „leidžiasi“ žemyn.
„Kita komplikacijų rūšis – gripo virusui pažeidus gleivinę atsitiktinai į vaiko kvėpavimo takus patenka kokia bakterija. Tuomet kyla antrinė infekcija. Todėl gripo epidemijos metu dažniausiai diagnozuojama pneumonija, sukelta pneumokoko bakterijos“, – kalbėjo gydytoja.
Atidesniems reikia būti, jei vaikas serga lėtine liga, pavyzdžiui, bronchų astma arba įgimta širdies yda, neurologine liga. Gripas skatina tokių ligų paūmėjimus.
„Be to, paradoksalu, tačiau komplikacijos dažniau ištinka tvirtus, sveikus vaikus, kurie serga retai. Jų organizmas audringai sureaguoja, nors tėvai prieš tai nieko nebijojo, galvojo, kad vaikas „pravaikščios“ ligą“, – pastebėjo pašnekovė.
Verta žinoti
Nuo neplautų rankų gripo virusas gali patekti į akių gleivinę, nosį ir burną. Ant rankų jis išlieka apie pusvalandį, kai pateko čiaudėjant ar kosėjant. Jeigu virusas ant rankų pateko nuo užteršto paviršiaus, jis išsilaiko 5 min.
Saugantis gripo reikia reguliariai vėdinti patalpas. Epidemijos metu reikia vengti masinio susibūrimo vietų.
Reikia laikytis darbo ir poilsio režimo laikymasis, grūdintis, sveikai maitintis.
Svarbi gripo profilaktikos priemonė – skiepai. Jie pradeda veikti po dviejų savaičių ir apsaugo nuo kelių gripo rūšių. Jautriems žmonėms įmanoma alerginė reakcija į tam tikrą skiepo dalį.