Taigi, kuo gali būti pavojingi susidūrimai su COVID-19 ir gripu? Kuo skiriasi šių infekcijų simptomai ir kaip jas reikėtų gydyti, kalbėjomės su „Antėja“ klinikos šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.
Ir vaikams, ir suaugusiems būdingas COVID-19 simptomas
Paklausta apie gripo ir COVID-19 simptomus, gydytoja patikino, kad jie tikrai skiriasi.
„Kartais COVID simptomai prasideda taip pat kaip gripo, o kartais turime absoliučiai lengvesnę eigą: 37 laipsnius su keliomis dalimis siekiančią temperatūrą, simptomus, kurie būdingi daugeliui peršalimo virusų, tai yra nosies kutenimas, varvanti nosis, gerklės perštėjimas ir nedidelis galvos skausmas, bendras silpnumas. Tie simptomai gali lengvai siūbuoti, o kartais taip ir pasibaigti“, – sakė gydytoja J. Dūdienė.
COVID-19 eiga gali būti ir kur kas sunkesnė. Kai kuriems žmonėms infekcija sukelia didelį audringą karščiavimą. Tai ypač gresia turintiems lėtinių ligų, vyresnio amžiaus pacientams. Net ir jauniems žmonėms temperatūra gali pakilti virš 38 laipsnių, kamuoti labai dideli galvos ir nugaros skausmai.
„Turėjau pacientę, 12 metų mergaitę, kuri buvo ką tik grįžusi iš kelių dienų kelionės su klase į užsienį. Kelionė, aišku, buvo varginanti ir, žinoma, joje buvo daug kontaktų, nes svetimoje šalyje mergaitė lankėsi vandens parke. Tokios kelionės, ypač tokiu šaltesniu metų laiku, yra papildomas krūvis imunitetui.
Pagrindinis šios pacientės COVID-19 ligos simptomas buvo toks, kad po truputį skaudėjo nugarą per juosmenį. Pamatavus temperatūrą, termometras rodė 37 laipsnius – tai visiškai būdinga virusinėms ligoms, bet greitasis COVID-19 testas parodė teigiamą rezultatą.
Nugaros skausmas šiuo metu yra ir vaikams, ir suaugusiems būdingas COVID-19 simptomas. Liga gali prasidėti net ir be temperatūros. O kartais COVID-19 virusas prasideda viduriavimu ar pykinimu ir vėmimu. Tai – visiškai nebūdingi gripui simptomai“, – kalbėjo portalo Delfi pašnekovė.
Kaip pasakojo gydytoja, kai kurie žmonės pastebi, kad susirgus koronavirusu oda tampa labai jautri, net kai prie jos liečiasi drabužiai ar antklodė.
O uoslės ar skonio pojūčio praradimas, anksčiau buvęs toks būdingas COVID-19 ligai, dabar yra labai retas simptomas. Tiesa, kartais pasitaiko pacientų, kuriems, susirgusiems COVID-19 liga, iš pradžių pasireiškia būtent šis simptomas, o kiti, būdingi peršalimui, atsiranda jau vėliau.
Kada neskubėti „numušinėti“ temperatūros?
Gripas prasideda visai kitaip.
„Gripo virusą mes paprastai atpažįstame tada, kai pacientai pasakoja, kad visa ligos eiga prasidėjo nuo pakilusios temperatūros, galvos skausmo, akių obuolių skausmo, kaulų laužymo, sąnarių skausmų.
Dažniausiai įvardinama, kad liga prasidėjo iš karto, temperatūra per kelias valandas pakilo virš 38,5 ar net 39 laipsnių ir pirmomis paromis nebuvo nei slogos, nei čiaudulio, nei gerklės perštėjimo, net jau turint temperatūrą. Tik paskui prasidėjo gerklės perštėjimas, gerklės skausmas. Sloga tikrai gripui nėra būdinga“, – pastebėjo gydytoja J. Dūdienė.
Kaip audringai pasireikš simptomai ar kokia bus temperatūra, anot gydytojos, priklauso nuo individualaus imuninės sistemos atsako. Beje, gydytoja nuramino, kad karščiavimas nėra blogas dalykas.
„Organizmui saugiai karščiuoti yra gerai. Tada mūsų organizmas gamina tokią kovai prieš virusus reikalingą medžiagą, kaip interferonas. Tai – natūrali organizme gaminama medžiaga. Kai karščiuojama virš 38 laipsnių, ją pasigamindamas pats organizmas kovoja prieš bet kokį virusą. Todėl jeigu žmogaus savijauta nėra labai bloga, jeigu nekamuoja labai dideli galvos skausmai ir žmogus gali gerti daug skysčių, tai temperatūros virš 38–38,5 laipsnio, jeigu ji gerai „pakeliama“, nebūtina karščiavimo mažinti vaistais“, – patarė medikė.
Ką iš tiesų parodo greitieji testai?
Nustatyti, kuria liga sergate – gripu ar COVID-19 – padeda ir greitieji testai. Gydytoja J. Dūdienė sakė, kad testai yra patikimi.
„Tik koronavirusas jau stipriai pasikeitęs ir skirtingų gamintojų testai yra skirtingo jautrumo, todėl rezultatai labai priklauso ir nuo to, kiek mes nepagailime savęs, kai darydami testą pakutename sau nosį ir kiek ilgai galime nosyje išlaikyti pagaliuką, kad paimtume didesnį ėminį. Taigi, rezultatas labai priklauso ir nuo paties žmogaus, kaip jam pasiseks atlikti testą“, – paaiškino gydytoja J. Dūdienė.
Jeigu testo rezultatas teigiamas, pasak medikės, galima užtikrintai pasakyti, kad žmogus tikrai užsikrėtęs vienu, kitu ar netgi abiem virusais. Pasirodo, iškart užsikrėsti ir COVID-19, ir gripo virusu tikrai įmanoma, nors tai ir nėra dažnas atvejis.
Jeigu atsakymas yra neigiamas, gydytoja rekomendavo tokiu atsakymu visiškai nepasikliauti, nes gali būti, kad arba testas buvo atliktas neteisingai, tai yra paimta per mažai mėginio, arba viruso pasidauginę dar nepakankamai, tad jo kiekis per mažas. Todėl prasminga po poros dienų testą pakartoti ir vėl.
„Išsitirti, ar nesergate, aktualu, nes jeigu žmogus turi rizikos veiksnių, jam gresia sunkiai susirgti COVID-19 arba gripo infekcija, susidurti su komplikacijomis. Jeigu žmogus yra neskiepijęs, tai svarbu kuo greičiau aptikti virusą, kad diagnozavus galėtume pritaikyti antivirusinį gydymą, kuris stabdo viruso dauginimasi. Lietuvoje turime patikimų vaistų tiek prieš COVID-19, tiek prieš gripo virusą, kurie pacientui gali būti paskirti simptomams palengvinti ir padėti komplikacijoms užkirsti kelią. Tokie vaistai turėtų būti skiriami per pirmas 5 dienas nuo simptomų pradžios“, – paaiškino gydytoja J. Dūdienė.
Kas padeda greičiau sveikti?
Jeigu savijauta nėra ypatingai bloga, gydytoja siūlė susirgus apsišarvuoti kantrybe.
„Reikėtų ramybės, miego ir bandyti sau padėti, vartojant kuo daugiau skysčių, nepamirštant mineralų – galima gerti mineralizuotą sūrų vandenį, nes susirgus daug prakaituojama. Koks ketvirtadalis viso skysčių kiekio tikrai turėtų būti mineralinis vanduo“, – sakė gydytoja J. Dūdienė.
Anot medikės, patarimas sergant valgyti natūralų sultinį yra teisingas.
„Sultinys yra tiesiog maistas, kuris lengvai virškinamas ir įsisavinamas. Tai yra ir papildomi skysčiai. Taigi, sultinys yra vienas iš variantų, kaip lengviau aprūpinti organizmą skysčiais ir papildomomis maistinėmis medžiagomis, nes apetitas susirgus irgi gali būt sumažėjęs, ypač vaikams“, – pastebėjo gydytoja J. Dūdienė.