Kai norisi greičiau pasveikti, griebiamės bet ko: karštų arbatų, imbiero su citrina, pieno su medumi, skalaujame gerklę druska, o kai tai nepadeda, kylame į kovą su ligų sukėlėjais apsiginklavę vaistais – pirmiausia tais, kuriuos randame namų vaistinėlėje: purškalais gerklei, nosiai, pastilėmis, karštais geriamaisiais tirpalais, paracetamoliu ir po ankstesnių ligų užsilikusiais antibiotikais, kai nusprendėme nesugerti viso gydytojo paskirto vaistų kurso, nes tiesiog pagerėjo.
Tačiau Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė primygtinai siūlo antibiotikų nevartoti, jeigu jų nepaskyrė gydytojas. Kuo pavojinga tokia savigyda? Kokias ligas iš tiesų gydo antibiotikai, o kurių ne? Pagaliau kaip atskirti virusinę infekciją nuo bakterines? Apie tai gydytoja A. Dimaitienė sutiko plačiau pakomentuoti portalui Delfi duotame interviu.
– Ar tiesa, kad antibiotikai veikia tik bakterijas, ne virusus?
– Tiesa. Šie vaistai veikia į organizmą patekusius gyvus mikroorganizmus – bakterijas, jas naikindami arba slopindami jų dauginimąsi, todėl skiriami bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti, tiesiogiai veikiant pačius infekcijos sukėlėjus. Virusinių infekcijų atvejais antibiotikai nevartojami, nes virusų, deja, šis vaistas neveikia. Priešingai, sergant virusine liga antibiotikai gali būti net žalingi, nes slopina apsauginę mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas kitos patogeninės infekcijos vystymuisi.
Painiava atsiranda, dėl to, kad tokias infekcijas, kurias plačiai vadiname tiesiog peršalimo ligomis, gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Įprastai daugelį peršalimo ligų sukelia įvairūs aplinkoje cirkuliuojantys virusai. Specifinio virusinio peršalimo gydymo nėra.
Susirgus labiausiai padeda poilsis, gausesnis šiltų skysčių vartojimas, prireikus – simptomus malšinantys vaistai. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai virusinė liga komplikuojasi ir organizme kyla bakterinė infekcija, pavyzdžiui, sinusų, ausies, plaučių uždegimas. Nesunkios ligos atveju antibiotikai neskiriami, tačiau įtariant, kad kyla bakterinis uždegimas, stengiamasi kuo anksčiau pradėti tikslingą gydymą antibiotikais.
Painiava atsiranda, dėl to, kad tokias infekcijas, kurias plačiai vadiname tiesiog peršalimo ligomis, gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos.
– Ar žmogus gali pats pagal simptomus atskirti virusinę nuo bakterinės infekcijos?
– Gydymą antibiotikais turi paskirti gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus. Nustatyti infekcijos kilmę ir tinkamai parinkti jai gydyti skirtą vaistą padeda kraujo ir kiti tiksliniai tyrimai, vertinami drauge su paciento išsakyta simptomatika. Specifinėms infekcijoms gydyti skiriami ir specifiškai jų sukėlėjus veikiantys antibiotikai, todėl vartoti antibiotikus be gydytojo žinios nederėtų.
Be to, svarbu antibiotikus vartoti griežtai taip, kaip paskyrė gydytojas. Dažnai, pradėjus gerti paskirtus vaistus, infekcija pradeda trauktis jau per 24–48 valandas ir žmogus pasijunta geriau, tačiau pagerėjusi būklė nereiškia, kad galima nutraukti skirtų vaistų vartojimą ir likusias piliules „pataupyti“ ateičiai.
– Ar tiesa, kad net ir skirtingoms bakterinėms infekcijoms reikalingi skirtingi antibiotikai?
– Antibiotikai skiriami taikant apskaičiuotas strategijas, siekiant, kad infekcijos židinyje susidarytų efektyvi, pastovi vaisto koncentracija. Gydytojo tikslas – skirti optimalią vaisto formą, efektyviausią jo dozę ir vartojimo laiką, įvertinus paciento sveikatos istoriją ir galimas kontraindikacijas. Kai antibiotikai vartojami ne taip kaip nurodė gydytojas – vartojimas nutraukiamas anksčiau, geriami nereguliariai ar ne tokiomis dozėmis, infekcija galimai tik apgydoma, prislopinama ir gali bet kada vėl atsinaujinti ar sugrįžti su dar rimtesnėmis komplikacijomis.
– Kas gresia antibiotikus geriant be reikalo?
– Dėl antibiotikų gali sutrikti žarnyno mikroflora, kilti ir alerginių reakcijų. Perteklinis antibiotikų vartojimas ne tik gydymo tikslais, bet ir maisto pramonėje yra opi problema visame pasaulyje. Mokslininkai stebi bauginančias tendencijas, kad daugėja šiems vaistams atsparių mikroorganizmų, kurių sukeliamų ligų šiandieniniai antibiotikai tampa nebepajėgūs išgydyti. Dėl to visada primenu, kad tiek antibiotikus, tiek bet kokius kitus vaistus reikia vartoti racionaliai, kaip nurodo gydytojas.
Mokslininkai stebi bauginančias tendencijas, jog daugėja šiems vaistams atsparių mikroorganizmų, kurių sukeliamų ligų šiandieniniai antibiotikai tampa nebepajėgūs išgydyti
– Ar tenka susidurti su pacientais, kurie reikalauja išrašyti antibiotikus? O gal tenka stebėti išaugusį pacientų sąmoningumą.
– Pacientų sąmoningumas tikrai išaugęs. Pasitaiko pacientų, kurie mano, kad antibiotikai gali išgydyti visas ligas. Manoma, kad jeigu kažkada jie padėjo nuslopinti panašius simptomus, padės ir šįkart, pasitaiko ir tokių pacientų, kurie nenori vartoti vaistų net tuomet, kai jų reikia. Įsiklausius į paciento nusiskundimus, aptarus simptomus ir tyrimų rezultatus, stebint būklę, paprastai ir randame teisingą sprendimą.