Dauguma internautų pašiepia mamą dėl elementarių žinių stokos, o kiti ragina atlaidžiau vertinti šią moterį.
Išgirdęs mamos klausimą Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas pajuokavo cituodamas Einšteiną: „Yra du beribiai dalykai, visata ir žmonių kvailumas. Bet dėl visatos aš abejoju“.
Specialistas patikino, kad karščiavimu užsikrėsti tikrai negalima.
Karščiavimas yra vaiko ligos ir sveikimo požymis.
„Vaikas karščiuoja tol, kol serga. Jei temperatūra normalizuojasi, vadinas, vaikas sveiksta. Neretai pamirštama, kad karščiavimo metu vyksta įvairios savigynos reakcijos, kai organizmas naikina virusus ir bakterijas. Yra įrodančių darbų, kad esant karščiavimui dėl bakterinės infekcijos, pakilus temperatūrai žūsta daug daugiau bakterijų.
Gydytojas priminė, kad normali periferinė temperatūra (matuojama elektroniniu termometru pažastyje ar bekontakčiu termometru kaktoje, odoje) siekia iki 37,2 laipsnių. Karščiavimo mažinimui vartojami dveji vaistai – paracetamolis arba ibuprofenas.
„Vaistai skiriami tada, kai vaikas dėl pakilusios temperatūros jaučia diskomfortą, yra labai suirzęs, visiškai nemiega, kai karščiavimas viršija 40 laipsnių ar prarandami skysčiai, atsiranda elektrolitų disbalansas. Jokiu būdu negalima jų vartoti kartu. Įkyrų norą sumažinti temperatūrai medikai vadina tėvų temperatūros fobijos sindromu“, - sakė Vaikų ligų klinikos vadovas.
Tiesa, žvelgiant kitu kampu, jei pacientui yra pakilusi temperatūra, jis visgi gali užkrėsti greta esantį asmenį. Tačiau ne temperatūra, o tuo, kuo iš tikrųjų serga.
„Yra nemažai užkrečiamų susirgimų, kurių vienas iš požymių yra aukšta temperatūra. Pavyzdžiui, vėjaraupiai, tymai, kokliušas bei gripas yra lakios infekcijos, perduodamos oro lašeliniu būdu. Tokių susirgimų yra ne vienas“, - teigė R. Kėvalas.