Imunoprofilaktikos skyriaus Visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė DELFI teigė, kad nerimauti nėra pagrindo.
„Tai yra išpūstas burbulas. Kiekvienais metais tokiu pačiu laikotarpiu ore cirkuliuoja įvairūs sukėlėjai, bakterijos ir virusai“, - sakė ji.
A. Skrickienė pasakojo, kad rugsėjį vyraujančios peršalimo ligos pasireiškia įprastiniais simptomais.
„Virusus išduoda sloga, kosulys, čiaudėjimas ar nežymi temperatūra“, - vardijo specialistė.
Tiesa, praėjusią savaitę viršutinių kvėpavimo takų ligomis susirgo dvigubai daugiau žmonių negu pernai tuo pačiu metu.
„Praėjusiais metais sergamumas buvo mažesnis - buvo fiksuota 15 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o šiemet – 32,6 atvejo. Tai galėjo lemti staigus oro temperatūrų skirtumas bei netinkama apranga – žmonės apsirengia tai per plonai, tai per šiltai ir dėl to perkaista“, - pastebėjo pašnekovė.
Jei peršalimą primenantys požymiai nepraeina ilgesnį laikotarpį, visuomenės sveikatos specialistė siūlo kreiptis į šeimos gydytoją.
Gripo sezono apskaita bus pradėta nuo 40 metų savaitės.
„Tikėtina, kad gripas gali smogti ir spalį, ir pirmą žiemos mėnesį – labai sunku pasakyti kažką konkrečiai, mat viskas priklauso nuo aplinkybių, oro sąlygų“, - sakė ji.
Virusus oro lašineliniu ar kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Šios infekcijos plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint bei tiesioginio kontakto keliu. Galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus.
Šiomis infekcijomis dažniau sergama rudens ir žiemos laikotarpiu, dažniausiai serga vaikai, todėl peršalimo ligos pavojingesnės mažiems vaikams. Virusai ypatingai suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams.
Užsikrėtus simptomai gali atsirasti per keletą valandų.
Kaip apsisaugoti:
• Stiprinti organizmą;
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus gerti daug skysčių, likti namuose.