– Vaikui pakilo temperatūra. Ko imtis?
– Priemonės priklauso tiek nuo karščiavimo intensyvumo, tiek nuo vaiko būklės.
Jeigu karščiavimas neaukštas, vaikas jaučiasi ganėtinai neblogai, t. y. žaidžia, yra aktyvus, linksmas, skysčius geria noriai, gleivinės nėra išsausėjusios, visų pirma reikia pradėti nuo skysčių balanso palaikymo.
Temperatūra savaime krenta prakaituojant, tačiau tam reikalingas pakankamas skysčių kiekis organizme, be to, karščiuojant, didėja širdies ir kitų organų apkrovą, tad jų normalios funkcijos palaikymui taip pat svarbu nepamiršti pakankamai daug gerti. Šiuo atveju jau beveik nebesvarbu, ką vaikas geria, svarbus pats veiksmas.
Be to, nebūtinai gerti iškart dideliais kiekiais, bet reikia, kad tai būtų pastovus procesas. Esant neaukštai temperatūrai tinka ir fitoterapija (augalų naudojimas). Tačiau, jeigu toks gydymas yra neveiksmingas, dažnai tenka griebtis vaistų.
Vaikams rekomenduojama mažinti temperatūrą, kai ji būna virš 38,5oC, išmatuotą pažastyje.
Jeigu vaikui yra buvę karštiniai traukuliai arba jis turi įgimtų širdies ydų ar kitų sunkių ligų, taip pat kūdikiams patartina pradėti mažinti temperatūrą, kuomet ji pasiekia 38oC. Svarbu stebėti vaiko būseną ir, jeigu jis sunkiai toleruoja padidėjusią temperatūrą, būna vangus, skundžiasi stipriais raumenų ir sąnarių skausmais, negeria skysčių arba būklei blogėjant, be abejo, reikia malšinti ir žemesnę, nei 38,5oC temperatūrą.
– Kokius vaistus, kokiais atvejais rekomenduotumėte?
– Vaistų parinkimas priklauso nuo daugelio faktorių, kaip pavyzdžiui, vaiko amžius, svoris, galimybė išgerti vaistus tam tikra forma.
Iki metų, dažniausiai, pirmo pasirinkimo vaistai būna žvakučių pavidalu, tuo tarpu vyresniems, jau pradėjusiems gerti įvairesnius skysčius, tinka sirupai. Kartais vaikai blogai toleruoja saldžius sirupus, nuo jų vemia, tuomet neretai didesniems vaikams tenka duoti tabletę, tuo tarpu mažesniems rinkitės žvakutes.
Didesni vaikai, paaugliai paprastai jau gali vartoti tabletes. Svarbu visada atsižvelgti į leistiną dozę ir niekada jos neviršyti dėl galimų komplikacijų.
– Gydytojai nuolat primena nepiknaudžiauti vaistais nuo karščiavimo. Kodėl tai pavojinga?
– Vaistai nėra saldainiai ar vitaminai. Kiekvienas vaistas turi būti naudojamas griežtai pagal paskirtį, tik tada, kai to tikrai reikia ir tik leistinomis dozėmis. Per dažnai vartojami vaistai arba jų viršytas kiekis, gali būti komplikacijų priežastimi, pagrinde: inkstų ir kepenų pakenkimas – nuo lengvo iki labai sunkaus.
Dažnai tėvai neteisingai apskaičiuoja vaistų dozes. Vaikams vaistai dozuojami ne pagal amžių, bet pagal kūno masę: paracetamolio po 10-15 miligramų kilogramui, ibuprofeno 5-10 miligramų kilogramui. Nepatartina vienu metu maišyti skirtingų vaistų. Reikia duoti tinkamą vieno vaisto doze, o kito, tik tuo atveju, jeigu išlieka atkaklus karščiavimas praėjus virš valandos nuo antipiretikų suvartojimo.
Pastaruoju metu tapo labai populiaru naudoti sudėtinius vaistus, skirtus peršalimo ligoms gydyti, kadangi psichologiškai žmogui atrodo, kad geriamas tirpalas turi mažesnes vaisto dozes, geriau pasisavinamas bei tuo pat metu gaunami ir skysčiai, tačiau kaskart vartojant tokius vaistus, reikia atkreipti dėmesį į vaisto dozę bei paskaičiuoti kiek to medikamento buvo sunaudota papildomai.
– Ar tiesa, kad aspirino vaikams negalima duoti? Kodėl?
– Taip, tiesa. Acetilsalicilo rūgšties (aspirino) karščiavimui slopinti vaikams neskiriama, kadangi sergant virusine infekcija, gali sukelti gyvybei pavojingą Reye sindromą, kurio metu labiausiai būna žalojamos smegenys ir kepenis. Tokia būklė gali baigtis letaliai.
– Teko girdėti įvairių rekomendacijų, kaip padėti vaikui mažinti temperatūrą. Galbūt pakomentuotumėte, kurie iš jų naudingi, kurie – priešingai?
- jį šiltai apkloti: nereikėtų šiltai aprengti arba apkloti karščiuojančio vaiko, nes tuomet kūno temperatūra gali dar labiau pakilti, kūnas negalės atiduoti šilumos per odą (prakaituoti) ir neatvės. Šiltai aprengti ar apkloti vaiką reikia tik šaltkrėčio metu, nes tuo metu organizmas gamina šilumą kovai su infekciją.
- nukloti: vaiką reiktų rengti laisvais, plonais, gerai prakaitą sugeriančiais drabužiais, svarbu, kad jie būtų patogūs, nespaustų, apkloti taip pat plonesne antklode, tačiau per šalta būti neturi, kadangi tuo metu šiluma „užrakinama” organizmo viduje. Nurengus vaiką, reikia stebėti jo būklę.
- tepti spiritu: tepti spiritu, nesvarbu kokios koncentracijos, nepatartina, kadangi alkoholis gali rezorbuotis per odą.
- šlapias rankšluostis ant kaktos ir kitų vietų: karščiuojančiam vaikui tinka blauzdų kompresai su drungname vandenyje išmirkytu rankšluosčiu. Jeigu temperatūra sunkiai krenta, vaiką reiktų išvystyti, nurengti, galima trinti su frotiniu rankšluosčiu, kad prasiplėstų kapiliarai ir padidėtų šilumos atidavimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra tik pagalbinės, jokiais būdais nepakeičia temperatūrą mažinančių vaistų. Vėsinantys kompresai, odos trynimas tinka tik tuo atveju, jeigu vaiko būklė stabili, oda šilta, nėra kraujotakos sutrikimo požymių, kaip pavyzdžiui: šaltos galūnės ar pasikeitusi odos spalva: nuo blyškios iki melsvos.
– Kaip dar padėti vaikui, kai jį kamuoja padidėjusi temperatūra?
– Be abejo, svarbiausia daug gerti skysčių. Šiuo atveju puikiai tinka vanduo, liepžiedžių, čiobrelių, aviečių, juodųjų serbentų lapų arbatos arba labai skiestos sultys, šaldytų vaisių sulčių šerbetas. Skysčiai neturi būti karšti.
Žindomiems vaikams reikia dažniau siūlyti krūtį. Karščiuojančiam vaikui nereikia duoti valgyti sunkiai virškinamo maisto, nevartoti aštrių, daug prieskonių turinčių produktų. Svarbu leisti vaikui pailsėti, išsimiegoti, kadangi miegas taip pat gydo, tačiau tėvai turi būti atidūs ir stebėti vaiko būklę net ir nakties metu. Tėvams reikia stengtis išlikti ramiems ir neperduoti streso vaikui.
– Galbūt tenka girdėti, kaip tėvai siekia vaikams šiuo atveju padėti? Kokios dažniausios klaidos?
– Labai dažnai tėvai naudoja šildomuosius kompresus, kaitina kojas vaikams. Šitos priemonės tinka tik esant neaukštai temperatūrai, tačiau esant labai aukštam karščiavimui, tai gali provokuoti dar didesnį temperatūros šuolį. Neretai žmonės bijo atidarytų langų, jeigu namuose yra sergantis, tačiau iš tikrųjų reikia kiek įmanoma dažniau vėdinti ligonio patalpas, kadangi sausas ir užsistovėjęs oras yra puiki terpė infekcijai plisti. Aišku, neturi būti skersvėjų.
Geriausia, jeigu kambario temperatūra būna apie 18-20oC šilumos. Vėsesnis oras taip pat padeda kovoje su padidėjusia kūno temperatūra. Vėdinti galima tik tuo metu, kai ligonis yra kitame kambaryje.
Jeigu vaikas tik sukarščiavo, bet jaučiasi gerai, yra aktyvus, valgo, pakankamai daug geria, temperatūra krenta lengvai, skubėti pirmomis valandomis į polikliniką ar ligoninę dažniausiai neverta. Tokiam vaikui reikia siūlyti skysčius, stebėti bendrą jo būklę, stebėti dėl galimų bėrimų ir būti pasiruošiusiems, besikeičiant būklei pasirodyti gydytojo apžiūrai. Tuo tarpu, jeigu vaikas vangus, gulinėjantis, ligos pradžia buvo labai ūmi, dažniausiai galima nurodyti valandą, jeigu vaikas dūsta, keičiasi jo odos spalva ar yra kitų rimtų simptomų, į gydymo įstaigą reikia kreiptis nedelsiant.
Kartais norėdami padėti sergančiam arba sau, žmonės griebiasi antibiotikų, tačiau tai yra labai ydingas mąstymas. Antibiotikai veikia tik bakterijas, be to ir parinkti turi būti atsižvelgiant į galimą sukelėją. Be reikalo naudojami antibiotikai alina organizmą, naikina gerąsias bakterijas. Tuo labiau, neretai ir galiojimo laikas būna pasibaigęs, jeigu buvo paskirti anksčiau buvusios ligos metu.
Dažnai šaltesniu metų laiku tėvai bijo su vaikais eiti į lauką, nors tai viena iš grūdinimosi ir organizmo imuninės sistemos stiprinimo priemonių, tad visų pirma reikia atsižvelgti į profilaktiką, tuomet galbūt mažiau reikės investuoti į gydymą.
– Kodėl apskritai pakyla temperatūra?
– Karščiavimas yra tik ligos simptomas, tad reikia ieškoti ligos, o ne bijoti karščiavimo. Sergančiam karščiavimas yra organizmo pagalbininkas. Tai viena iš pagrindinių organizmo apsauginių reakcijų kovoje su infekcija. Padidėjusi temperatūra visų pirma rodo, kad organizmas pats bando kovoti su infekcija, todėl ši reakcija yra būtina ir naudinga, o mažinant net menkiausią temperatūrą, vaikui padaroma meškos paslauga, kadangi organizmui nepaliekama galimybės pačiam kovoti su ligos sukėlėju.