Joje dalyvauja pirminės asmens sveikatos priežiūros centrų šeimos gydytojai bei Respublikinė Šiaulių ligoninė. Į ligoninę patekusiems pacientams gripą diagnozuoti nepakanka vien ligos požymių, kaip pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Čia atliekami sudėtingi tyrimai bei gydomos gripo sukeltos komplikacijos, rašoma pranešime spaudai.
Gripo sukėlėjas patvirtinamas
Įprasta, jog šeimos gydytoja gripą diagnozuoja pagal ligos požymius: aukštą paciento temperatūrą, šaltkrėtį, galvos ir sąnarių skausmus, varginantį silpnumą. Jei žmogus dar kosti ir čiaudi – gydytojas nebeabejoja ir diagnozuoja gripą bei pataria gydytis, nes eidamas į darbą ar mokyklą bei lankydamasis masinėse žmonių susibūrimo vietose, tik platintų ligą.
Tačiau tais atvejais, kai diagnozuojamos gripo komplikacijos, žmogus siunčiamas į ligoninę. Čia ligai diagnozuoti ne visada pakanka vien ligos požymių.
Pacientą gydantis gydytojas sprendžia, kada skirti gripo molekulinės diagnostikos tyrimą, kuriuo per dvi valandas patvirtinamas gripo sukėlėjas. Šis tyrimas atliekamas Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos laboratorijoje.
Laboratorijos vedėja dr. Jurgita Kazlauskaitė sako, jog mėginiai, paimti iš paciento nosiaryklės, mėgintuvėlyje pristatomi į laboratoriją, kur ir nustatomas gripo tipas, sukėlęs ligą. Dažniausiai nustatomas A tipo arba B tipo gripo štamas, bei A tipo gripo viruso potipis pandeminis A tipo virusas H1N1, aptiktas 2009 metais, ne vienerius metus buvo labiausiai paplitęs Lietuvoje.
Šių metų sausio-vasario mėnesiais, gripo piko metu, laboratorijoje atlikti 45 nauji molekulinės diagnostikos tyrimai, kurių rezultatai ne visada būna teigiami. Iš jų 23 tyrimai buvo neigiami. Tad pasitvirtino 22 tyrimai, iš kurių vyravo tas pats H1N1 štamas, dar nustatyti 3 B tipo gripo viruso štamai ir 1 A tipo gripo viruso štamas.
„Pavasariop daug dažniau gripo tyrimas nepasitvirtina“, - pastebi dr. J. Kazlauskaitė. Šio tyrimo prireikia ir Suaugusių infekcinių ligų skyriaus, Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriaus pacientams, taip pat ir intensyviosios terapijos skyrių pacientams.
Gripo sezono metu gripo molekulinės diagnostikos tyrimų poreikis daug didesnis, tačiau brangus tyrimas dažniausiai atliekamas ne Šiauliuose, bet Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje. Per 40 eurų kainuojantis tyrimas – ypač brangus, todėl atliekamas tik išskirtinais atvejais. Dažniausiai jo prireikia tada, kai skiriama intensyvioji terapija, plaučių ventiliacija.
Tuberkuliozės ligoninės laboratorijoje tyrimo rezultatas gaunamas per dvi valandas, todėl atliekami tik ypač sunkios būklės ligonių tyrimai. O ypač, kai būklė neaiški, kai reikia diferencijuoti susirgimą nuo kitos, panašius simptomus sukeliančios ligos, ir tai galima atlikti tik laboratorijos tyrimu.
Komplikacinių neišvengiama
Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Kupčinskienė sako, jog ligoninėje tyrimai atliekami tik sunkios būklės pacientams, kurie hospitalizuojami į intensyviosios terapijos skyrius, nėščiosioms, vaikams iki dvejų metukų, kurių ligos eiga atitinka klinikinio gripo požymius, arba kuriems diagnozuota ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (ŪVKTI).
Pasak L. Kupčinskienės, į ligoninę pacientai dažniausiai patenka jau įsisiubavus gripo epidemijai (po 2-3 savaičių nuo ūmaus ŪVRI pakilimo), kai jau prasideda virusinių infekcijų komplikacijos.
Dažniausios komplikacijos suaugusiems ir vaikams - tai plaučių uždegimas, lydimas ūmaus kvėpavimo nepakankamumo, kuomet būtina intensyvi pagalba. Taip pat dažnos lėtinių ligų paūmėjimo komplikacijos, tarp jų širdies kraujagyslių sistemos (miokarditai), inkstų bei cukrinio diabeto eigos pasunkėjimas. Tai priklauso nuo žmogaus atsparumo infekcijai, turimų gretutinių ligų bei pačio viruso patogeniškumo ir kiekio.
Pasitaiko ir retesnių komplikacijų. Ypač komplikuotos komplikacijos smegenų uždegimai: encefalitas, meningitas, nervų pažeidimai, karščiavimo metu kliedesiai.
Praėjusiais metais į Respublikinę Šiaulių ligoninę su Gripo diagnoze buvo hospitalizuota: keturiolika iki 2 metų amžiaus vaikų, nuo trejų iki septyniolikos metų - 54, suaugusiųjų - 70.
Kad pačioje ligoninėje neišplistų ŪVRI ar gripo virusas skyriuose taikomos infekcijų plitimą ribojančios priemonės, o Gripo epidemijos metu skelbiamas karantinas, kuris dažniausiai būna žiemos sezono mėnesiais ir trunka vidutiniškai 6 savaites, pasak L. Kupčinskienės, tai priklauso nuo epidemijos intensyvumo, gripo plitimą ribojančių priemonių taikymo. Pastebėta, jog gripo epidemijos pakilimas baigiasi greičiau, jei sutampa su moksleivių atostogomis.
Parengė Zita Katkienė
Gripas – viena rimčiausių ir labiausiai paplitusi liga
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas Lietuvoje gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 39-ąją (rugsėjo 26 d. – spalio 2 d.) šių metų savaitę siekė 63,9 atvejų 10 tūkstančių gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis užregistruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus, Šiaulių administracinėje teritorijoje - 47,9. Spalio 3-9 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 59,2 susirgimo.
Gripas - užkrečiamoji virusinė liga, kuris prasideda kartu su ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų pakilimu, kitaip vadinamomis „peršalimo ligomis“, atvėsus orams. Šiemet ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas prasidėjo keliomis savaitėmis anksčiau, tikimasi, jog ir gripo sezonas prasidės anksčiau.
Gal būt, tai lėmė staigi oro temperatūrų kaita, neapgalvota teisinga apranga, perkaitimas ar peršalimas, bet ne mažiau svarbus žmogui - organizmo stiprinimas ištisus metus, laikantis pagrindinių sveikos gyvensenos principų.
Gripas - tai viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, kuri prasideda
rudenį, o žiemos mėnesiais dažniausiai išsivysto į epidemiją.Todėl, žinant, jog skiepai -efektyviausia specifinė gripo profilaktikos priemonė, apsauganti nuo ligos ir jos komplikacijų, dabar pats laikas pasiskiepyti.
Nereikėtų laukti, kol prasidės gripo epidemija, kadangi pasiskiepijus, kad susidarytų imunitetas šiai ligai, reikia ne mažiau 2 savaičių. Taip pat, nepatartina skiepytis asmeniui, jau turinčiam ŪVRI simptomų arba, jei šalia (kontakte) yra gripu sergantis asmuo, tuomet, galimybė užsikrėsti Gripu padidėja ir reikia imtis kitų profilaktinių priemonių, kaip kvėpavimo takų apsaugos medicininėmis kaukėmis, dažniau valyti patalpas ir paviršius drėgnu būdu, vėdinti bei nepamiršti rankų higienos.
Kadangi Gripo štamai greitai kinta, vakcinos nuo šios ligos kuriamos kasmet, pagal tam sezonui tikėtinus štamus. Imunitetas žmogaus organizme susidaro ir išsilaiko maždaug pusei metų.
Pasaulinė sveikatos organizacija ypač rekomenduoja skiepyti asmenis esančius didelės rizikos grupėse:
-65 metų ir vyresniems asmenims;
-nėščiosioms;
-asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
-asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
-sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
2016 -2017 metų gripo sezonui skirta vakcina ,,Influvac“, įsigyta už valstybės lėšas, rizikos grupių žmonėms skiepyti ir jau pristatyta į pirminės asmens sveikatos priežiūros centrus (Šiaulių centro polikliniką, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą, šeimos gydytojų centrus).
ULAC ir Valstybinės ligonių kasos duomenimis šia vakcina numatyta paskiepyti 110 000 rizikos grupių asmenų. Norintys pasiskiepyti asmenys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus, ir jie turi būti skiepijami nemokamai.
Norėčiau priminti, jog gripui būdinga staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), šaltkrėtis, bendras silpnumas ir nuovargis, stiprus raumenų ir galvos skausmas, kosulys, gerklės skausmas, kartais pasireiškia sloga ir čiaudulys. Gripas dažniausiai trunka ilgiau nei savaitę. Šiai ligai būdingos dažnos ir sunkios komplikacijos, todėl reikia laiku kreiptis į gydytoją, jei susirgote patariama griežtai laikytis lovos rėžimo, sergant neiti į darbą.
Gripo bei ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų metu labai svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir nesusirgti, o susirgus – neužkrėsti kitų. Turime žinoti, kad gripo ar kitų ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai virusai su iščiaudėtais ar iškosėtais lašeliais sklando nedideliu atstumu, patenka į aplinką, todėl užsikrėsti galima būnant ilgesnį laiką nevėdinamoje patalpoje, ar šalia sergančio žmogaus, kuris čiaudėja ar kosėja neužsidengęs nosies ir burnos. Todėl sergant, ar turint slogos požymių, ypač svarbu laikytis kosėjimo ar čiaudėjimo etiketo. Tikriausia, kyla klausimas koks yra tas etiketas?
Paprasta - kosėdami ir čiaudėdami prisidenkite burną vienkartine nosine, o panaudotą vienkartinę nosinę iškart išmeskite į šiukšlių dėžę.
Jei po ranka neturite nosinės, užsidenkite nosį ir burną rankove (geriausia alkūnės linkyje).
Nepamirškite reguliariai plauti rankas su muilu, ypač prieš valgį. Nešvariomis rankomis nelieskite akių, nosies burnos, nes virusas gali patekti per akių junginę ar gleivines.
Rankų plovimas apsaugo ne tik nuo plintančių tiesioginio (paduodant ranką sergančiam žmogui) ir netiesioginio (liečiant daiktus, kuriuos prieš tai lietė sergantis žmogus) kontakto keliu infekcijų, bet ir nuo gripo.
Ūmių kvėpavimo takų infekcijų ir gripo pakilimo metu, turint ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomus, neikite lankyti artimų žmonių, atidėkite vėlesniam laikui, venkite artimų apsikabinimų, bučinių, lankymosi masiniuose renginiuose ar žmonių susibūrimo vietose.
Jei pasijutote blogai ar atsirado minėti simptomai, pasilikite namie, neikite į darbą, ugdymo įstaigas, nesilankykite viešose vietose. Laikykitės maždaug 1 m atstumu nuo sergančio asmens. Įsigykite ir užsidėkite medicininę kaukę, laukiant gydytojo laukiamajame, jei pats sergate, ar yra šalia sergančių asmenų.
Labai svarbu - laiku kreiptis į gydytoją.
Neužsiimkite savigyda ir nevartokite be reikalo antibiotikų! Gripas gydomas antivirusiniais vaistais, kurie dažniausia skiriami tik hospitalizuotiems asmenims, nėščiosioms, vaikams iki 2 metų, pacientams, kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus, medikams esantiems kontakte su sergančiais. Antibiotikai papildomai gali būti skiriami tik prasidėjus komplikacijoms – ausų ar plaučių uždegimui. Prisiminkite, jog antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas, bet ne gripą.
Jei užklupo liga, nepamirškite gerti daug šiltų skysčių, nes tai padeda išprakaituoti, plečia periferines kraujagysles. Kaip papildomus priedus galima saikingai naudoti medų, imbierą, citriną, vitaminą C.
Mažinti temperatūrą reikia, kai pakyla virš 38 laipsnių. Nežymus temperatūros pakilimas rodo gynybinę organizmo funkciją, jog organizmas kovoja su virusu ir nereikia jai trukdyti.
Jei temperatūra siekia 39 laipsnius ar aukščiau, patartina karštį mažinti, uždedant šaltą kompresą ar ledą ant galvos, nes perkaitimas yra labai pavojingas smegenims. Galima dėti leduko gabalėlius į pažastis ir kirkšnis.
Parengė Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Kupčinskienė