Tačiau ne visos peršalimo ligos baigiasi pasveikimu. Kartais atsiranda komplikacijų. O šių komplikacijų priežastis dažniausiai yra bakterinė.

Kai kurios komplikacijos pasireiškia labai aiškiai – vidurinės ausies uždegimu, sinusitu, plaučių uždegimu ir kt. Tačiau pasitaiko komplikacijų, kurios apsimeta „užsitęsusiu peršalimu“, kai jautiesi „nelabai gerai“, bet pagrindo nėra nei nedarbingumo pažymai, nei daktaro rašteliui praleistoms pamokoms pateisinti.

Tokių peršalimo ligų, o kartais ir savarankiškų pirminių ligų komplikacijų priežastys yra vadinamosios oportunistinės infekcijos. Jos ne visada sukelia „rimtas“ ligas, tokias kaip plaučių uždegimas, tačiau visada žymiai pablogina gyvenimo kokybę.

Šių ligų simptomai gali būti užsitęsęs, kartais paroksizminis kosulys, naktinis prakaitavimas, nedidelis karščiavimas (mažesnis nei 38 laipsnių). O tokia būsena gali trukti savaites ir mėnesius.

Dažniausia oportunistinė infekcija po peršalimo yra plaučių mikoplazmozės forma – mikoplazminė pneumonija.

Lietuvoje mikoplazma kartu su pneumokoku, streptokoku ir chlamidijomis yra dažniausia vyresnių nei 3 metų vaikų įgytos pneumonijos priežastis. Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik pusė moksleivių bronchito yra susiję su mikoplazma.

Be peršalimo ligų, oportunistinės infekcijos vaikams dažnai išprovokuoja bronchinės astmos priepuolius. Ir jei tokiu atveju skiriami tinkami antibiotikai, galima daugelį metų gelbėti vaiką nuo šios ligos priepuolių.

Oportunistinės infekcijos „prilimpa“ ne tik prie vaikų. Jos taip pat gali atsirasti sergantiems lėtiniu bronchitu suaugusiems, ypač rūkantiems. Ir tai vyksta ne tik peršalimo ligų sezono metu. Oportunistinės infekcijos laukia savo aukų tarp vaikų ir suaugusiųjų ištisus metus.

Bakterinės infekcijos „privalumas“, priešingai nei virusinės, yra tas, kad ją paprastai galima nesunkiai išgydyti specialiais antibakteriniais vaistais.

Palyginti su antivirusinių vaistų trūkumu ir mažu jų veiksmingumu, buvo išrasta nemažai visų rūšių veiksmingų antibiotikų. Tačiau prieš ką nors gydant, būtina nustatyti teisingą diagnozę.

Laimei, tokių problemų Lietuvoje taip pat nėra. Visas oportunistinės infekcijas galima ištirti, atlikus olekulinės diagnostikos (PGR) tyrimus daugumoje Lietuvos medicinos tiek privačių, tiek ir valstybinių laboratorijų.

Kalbant apie mikoplazmą ir kai kuriuos streptokokus, tai jas apskritai galima išsitirti savarankiškai, kaip ir Covid ar gripą, vaistinėje įsigijant savidiagnostikos testą.

Nepaisant to, svarbu atsiminti, kad oportunistinės infekcijos, tokios, kaip ir streptokokas, nėra gydomos visais antibakteriniais vaistais. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip jūs nustatėte, kad jūs ar jūsų vaikas turi bakterijų, – poliklinikoje, privačioje laboratorijoje ar namuose naudodami vaistinės testą, – norint tinkamai gydyti, būtina apsilankyti pas gydytoją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją