Tačiau atskirti, kokia liga simptomus pajutę žmonės serga, nelengva. Naujosios COVID-19 atmainos neretai neparodo namuose atliekami savikontrolės testai. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.
COVID-19 simptomai nebe tokie stiprūs
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytojas Vilius Rajeckas pranešime žiniasklaidai pasakojo, kad iš visų besikreipiančių dėl peršalimo simptomų, dažnam nustatomas COVID-19.
Tačiau, pasak Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės, naująją koronaviruso omikron atmainą medikai ne veltui vadina „slapuke“, nes pirmas tris ligos dienas virusas dažnai būna neaptinkamas namuose atliekamų savikontrolės testų pagalba. Taip pat yra skirtumas nuo pradinės pandeminės koronaviruso atmainos – dažnai COVID-19 infekcija praeina be temperatūros pakilimo, būdingiausi simptomai – sloga, gerklės perštėjimas, galvos, raumenų skausmas.
V. Rajeckas taip pat patvirtina, kad jau kurį laiką COVID-19 simptomai nebe tokie stiprūs ir varginantys kaip pandemijos pradžioje.
„Dabar rečiau pasitaiko tokie specifiniai simptomai kaip uoslės ir skonio praradimas. Taip pat rečiau pasitaiko sunkios būklės pacientų, kai COVID-19 pasireiškė dusuliu, sąmonės sutrikimu, – sako gydytojas. Dauguma Lietuvos gyventojų yra bent kartą persirgę arba pasiskiepiję, todėl mūsų imunitetas yra pakankamai gerai įsiminęs virusą, kad galėtų sėkmingiau kovoti su šia liga, o simptomai pasireiškia lengvesni, primenantys įprastą mums nekomplikuotą peršalimą.“
„Kai kurie pacientai sako, kad nors ir jaučia simptomus, tačiau teigiamą testą pamatė tik iš ketvirto karto. Visa tai priklauso nuo to, kokį kiekį viruso gavo žmogus, kiek viruso jau yra prisidauginę nosies gleivinėje. Būna, kad vienodus simptomus jaučia keli vienos šeimos nariai, nors tik vieno jų testas teigiamas. Taip gali nutikti ir dėl netinkamo testo atlikimo, tačiau svarbu suprasti, kad jeigu bent vienam žmogui testas parodo koronavirusą, o kitiems pasireiškia panaši simptomatika, tačiau testai neigiami – labai tikėtina, kad serga visi kartu gyvenantys šeimos nariai“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja J. Dūdienė.
Testai yra jautrūs klaidoms
Vaistininkai pastebi, kad šį rudenį savikontrolės greitųjų antigenų testų vaistinėse parduodama daugiau nei pernai. Vaistininkė Laura Vanagaitė sako, kad per lapkritį testų paklausa „Gintarinės vaistinės“ tinkle išaugo 125 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o spalį buvo du kartus didesnė nei 2022 m. tą patį mėnesį.
„Pastebime, kad žmonės vis dažniau testus įsigyja vos pajutę gerklės skausmą, slogą ar kosulį, taip pat jei jų artimoje aplinkoje atsirado sergančiųjų peršalimo ligomis – tuomet testą dažnai norima atlikti dėl saugumo ir ramybės. Taip pat daugiau tokių asmenų, kurie įsigyja ne po vieną, o po kelis savikontrolės testus, motyvuodami, kad iš pirmo karto testas gali nieko neparodyti, nes dar tik ligos pradžia, tad vėliau norės testą kartoti“, – sako L. Vanagaitė.
Gydytoja J. Dūdienė sako, kad savikontrolės testai yra labai jautrūs tam tikroms galimoms jų atlikimo klaidoms. Pavyzdžiui, retas žino, kad prieš atliekant testą reikėtų praplauti jūros vandeniu ir išsipūsti nosį, palaukti bent keletą minučių ir tik tuomet atlikti testą.
„Taip pat reikėtų neskubėti. Kai kuriems žmonėms į nosį kišamas pagaliukas sukelia itin nemalonius pojūčius, tačiau vertėtų kiek įmanoma labiau pakentėti, kad gautume kuo daugiau testui reikalingos medžiagos. Negalima pagaliuko tiesiog įkišti ir ištraukti – tam reikėtų skirti 5–10 sekundžių“, – aiškina ji.
Labai svarbu atidžiai perskaityti testo instrukcijas, nes skirtingi gamintojai nurodo ir skirtingas jo atlikimo sąlygas. Pavyzdžiui, gali skirtis nurodymai, kiek lašiukų reikėtų sulašinti į testo konteinerį, – svarbu, kad jų nebūtų per daug arba per mažai. Tas pats galioja ir atsakymo laukimo periodui – vieni gamintojai prašo laukti 5–10 min., kiti nurodo net iki 15 min. laukimo laiką.
„Žinoma, jei per pirmąsias minutes ar sekundes atsiranda kontrolinė ir testo rezultato juostelės, akivaizdu, kad testas yra teigiamas. Tačiau gali būti ir taip, kad pirmąsias minutes matysis tik kontrolinė juostelė – tokiu atveju negalima galvoti, kad testas neigiamas, vertėtų išlaukti visą gamintojo nurodytą laiką ir tuomet tikrinti rezultatą.
Ypatingai rekomenduojama turėti namuose ir pajutus pirmuosius bet kokius peršalimo simptomus atlikti greituosius COVID testus asmenims, turintiems rizikos veiksnių sirgti sunkesne COVID-19 ligos forma – tai žmonės, turintys bet kokią lėtinę ligą, turintys antsvorio, rūkantys, neseniai pagimdžiusios moterys, vyresnio amžiaus asmenys. Tai aktualu todėl, kad jau turime antivirusinį gydymą, kuris yra veiksmingas, pradėjus vartoti tabletes per pirmąsias penkias dienas nuo COVID simptomų pradžios. Tas pats pasakytina ir apie greituosius testus gripo virusui nustatyti – aktualu, ypač karščiuojant virš 38* C. Juolab kai nuo gripo antivirusinis gydymas taip pat taikomas jau seniai ir žinomas efektyvus vaisto poveikis paskyrus pirmosiomis gripo infekcijos dienomis“, – sako J. Dūdienė.
Jei savikontrolės testai neigiami, o žmogus žūtbūt nori įsitikinti, ar tikrai neserga koronavirusu, gydytoja rekomenduoja atlikti PGR testą gydymo įstaigoje. O tie, kam reikia įrodymų apie persirgtą ligą, praėjus 3–4 savaitėms po ligos gali atlikti antikūnų tyrimą.
Ragina prisiminti kaukių dėvėjimą
Pasak vaistininkės L. Vanagaitės, nepriklausomai nuo to, ar savikontrolės testas yra teigiamas, ar neigiamas, pajutus bet kokius peršalimo simptomus svarbu likti namuose, į darželius bei mokyklas nevesti sunegalavusių vaikų, nepriiminėti namuose svečių. Gavusieji teigiamą savikontrolės testo rezultatą turėtų registruotis pas šeimos gydytoją, kuris įvertins situaciją ir individualiai spręs, kokį gydymą skirti.
„Koronaviruso simptomams mažinti paprastai tinka tie patys preparatai, kaip ir peršalimo ar gripo. Jei žmogus tikrai žino, jog serga COVID-19, papildomai jis gali vartoti cinką bei vitaminus C ir D, nes šios medžiagos gali palengvinti ligos eigą. Svarbu nepamiršti prevencijos taisyklių: kruopščiai, ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių, plauti rankas arba jas dezinfekuoti, dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas“, – vardija L. Vanagaitė.
Savo ruožtu šeimos gydytoja J. Dūdienė primena, kad kaukių dėvėjimas, kai žmogui su net menkais peršalimo simptomais būtina eiti į viešas vietas, yra labai sveikintinas dalykas – taip saugodami vieni kitus stabdome visų virusų plitimą ir galime turėti mažesnę susirgimų bangą. Vis tik efektyviausia priemonė, apsauganti nuo sunkaus sirgimo COVID-19 ar gripu, bei jų komplikacijų, yra skiepai.
„Šiemet pastebime grįžtantį atsakingą požiūrį į skiepus nuo gripo, tačiau klausiančiųjų apie koronaviruso skiepus yra mažiau. Daugelis sako, kad yra sirgę arba jau skiepijosi seniau, todėl dar kartą skiepytis jiems nereikia. Koronavirusas, kaip ir gripo virusas, nuolat mutuoja ir vis bando prisitaikyti, kad galėtų išlikti visuomenėje, todėl atnaujinami skiepai yra įrankis sustiprinti organizmo atsparumą. Verta žinoti, kad vieno vizito metu galima pasiskiepyti tiek nuo gripo, tiek nuo koronaviruso, nes šios vakcinos abi yra negyvos. Be to, nuo COVID-19 infekcijos šiuo metu galima skiepytis atnaujinta, naujai viruso atmainai pritaikyta vakcina, beveik kiekvienoje gydymo įstaigoje, tad gyventojams tikrai patogu tuo pasirūpinti“, – patarė J. Dūdienė.